Įvertinti lietuvių išradimai: nuo ekobutelių iki sankryžų (papildyta)

Inžinierius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros dėstytojas Stanislovas Buteliauskas pastaruoju metu iš tarptautinių parodų vieną po kito vežasi aukso apdovanojimus.

Vis didesnio susidomėjimo pasaulyje sulaukia jo išradimas, kurio paskirtis – veiksmingai išskirstyti automobilių srautus tose kelių sankryžose, kur eismas yra ypač intensyvus.

Tai dviejų lygių žiedinė sankryža „Pinavia”, kurią įvairiais keliais pasiekę automobiliai prasilenkia skirtingais lygiais – tuneliais arba viadukais ir nė nestabtelėję nuvažiuoja reikiama kryptimi.

„Sankryžoje, į kurią gali susilieti trys, keturi ar dar daugiau kelių, nesusidaro spūsčių. Automobiliams nereikia persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą. Todėl jie saugiai gali judėti žiedu ir išsukti iš jo”, – aiškino išradėjas.

Prieš ketverius metus patentavęs išradimą „Pinavia” Lietuvoje, S.Buteliauskas vėliau gavo JAV, Rusijos, Ukrainos, Kanados patentus.

O šiemet gegužės pabaigoje sulaukė ir geros žinios iš Europos patentų biuro.

„Liko Kinija”, – šyptelėjo išradėjas. Šios valstybės patentininkams jis taip pat yra pateikęs paraišką.

Idėja, paskatinusi inžinierių palinkti prie brėžinių, atsirado tuomet, kai dirbdamas Lietuvos karo akademijoje S.Buteliauskas eismo taisyklių mokė ir būsimuosius vairuotojus.

„Eismo ratu sankryžose kyla daug saugumo problemų.

Ne tik vairuotojams pradinukams, bet ir profesionalams jos yra sunkokos. Nes tokiose sankryžose eismas yra labai intensyvus, o piko valandomis dar susidaro ir didelės spūstys”, – kalbėjo S.Buteliauskas.

„Pinavia” sankryžos kol kas nėra realybėje. „Juk tai – ne saldainiukas. Už keletą litų jo nenusipirksi”, – tarstelėjo S.Buteliauskas. Žiedinę sankryžą suprojektuoti ir pastatyti, atsižvelgiant į ja važiuojančių mašinų greitį, kainuotų iki 100 mln. litų.

„Jei sankryžoje greitis būtų ribojamas iki 50 km/val., investicijos siektų apie 70 mln. litų, jei greitis būtų iki 70 km/val., investuoti tektų apie 90 mln. litų”, – skaičiavo inžinierius.

Galima palyginti: pastatyti vadinamąją dobilo lapo sankryžą, kurių ne viena yra ir per Lietuvą besidriekiančiose automagistralėse, kainuoja apie 43 mln. litų.

Tačiau jų yda, kad esant intensyvesniam eismui jose taip pat netrunka susidaryti spūstys.

„Pinavia” prilygsta keturių lygių sankryžoms, kuriose susikerta net iki dešimties greitkelių.

Apskaičiuota, kad tokios sankryžos pastatyti be 196 mln. litų nepavyktų.

Dar viena išradėjo S.Buteliausko idėjų – ties įvažiavimais į miestus suraizgyta „Pinavia” turėtų sugerti transporto srautą.

Anot inžinieriaus, kelių žiedo apsuptame žemės sklype galėtų būti sukurta susisiekimo sistemos infrastruktūra: įrengta automobilių aikštelių, pastatyta logistikos, prekybos centrų. Svarbiausia – tokį kompleksą turėtų pasiekti viešasis transportas.

„Žmonės, iš užmiesčių atvykstantys į darbą, paliktų šiame komplekse savo automobilius ir tikslą pasiektų visuomeniniu transportu. Tai išgelbėtų miestus nuo dusinančio automobilių srauto”, – įsitikinęs išradėjas.

Anot S.Buteliausko, tokia infrastruktūra panaikintų ir didžiausią „Pinavios” trūkumą – jai reikia palyginti didelio žemės ploto. Dviejų lygių žiedinė sankryža užimtų apie 120 hektarų. Iš jų nors ketvirtadalį panaudojus infrastruktūrai sankryžos centre sukurti, grįžtų ir dalis į sankryžos sklypą investuotų pinigų.

S.Buteliauskas puoselėja viltį, kad jo sankryžos idėja kada nors taps priimtina Vilniui ir kitiems Lietuvos didiesiems miestams.

Galbūt ja ratus būtų sukę ir automobiliai, šiuo metu Jakų sankryža riedantys į Klaipėdą ar iš jos, jei S.Buteliausko „Pinavia” būtų buvusi šiek tiek anksčiau išrasta.

Tačiau 2007-aisiais, kai Jakų sankryža buvo projektuojama, S.Buteliauskas dar neturėjo nei projektinių duomenų, nei Lietuvos patento.

Tačiau S.Buteliausko išradimas pastaruoju metu tarptautinėse inovacijų ir išradimų parodose skina laurus.

2010-aisiais iš parodos Maskvoje jis parsivežė sidabro medalį, tais pačiais metais iš Ukrainos – aukso apdovanojimą. Pernai iš Maskvos jis grįžo su aukso medaliu, o kartu – ir kvietimu į Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje, vyksiančią tarptautinę miestų plėtros ir planavimo konferenciją.

O šiemet Šveicarijoje, Ženevoje, vykusioje tarptautinėje „Išradimų, naujųjų technologijų bei produktų” parodoje „Pinavia” gavo sidabro apdovanojimą.

Ženevoje jo išradimas patraukė arabų – Kuveito miesto atstovų dėmesį. Jis gavo parodų organizatoriaus kvietimą ir pažadą, kad išradėjui bus garantuotai suorganizuotas susitikimas su miesto valdžia.

Tokio vizito S.Buteliauskas užsiprašė ne šiaip sau. Mat Kuveitas yra paskelbęs miesto transporto plėtros konkursą, o kone visi sprendimai jame yra priimami vienu balsu – mero žodis lemia viską.

„Tas, kas valdo miestą, to valdžioje ir žemė”, – užsiminė pašnekovas.

S.Buteliauskas sulaukė ir idėjų medžiotojų kvietimų, kurie suveda autorius, investuotojus ir gamintojus.

Saudo Arabijos atstovai Ženevoje taip pat ilgam buvo stabtelėję prie sankryžos „Pinavia” stendo ir su išradėju buvo susėdę dalykinio pokalbio. Anot S.Buteliausko, jiems rūpėjo ne tik projekto įgyvendinimo sąnaudos, bet ir laikas, per kurį sankryža galėtų būti pastatyta.

Pasak išradėjo, tai bandomasis projektas. Pasirengti statyboms – išmatuoti transporto srautus, ištirti gruntą, parengti techninį, o vėliau ir statybų projektą – prireiktų kone metų.

„Atrodytų, sankryža paprasta. Tačiau yra daugybė techninių niuansų, kuriuos perprasti nėra lengva”, – sakė S.Buteliauskas.

Kad ilgai negaištant būtų galima nubraižyti „Pinavia” sankryžos projektą kurio nors iš miestų plane, taip pat nustatyti pagrindinius techninius ir ekonominius rodiklius bei patikrinti jų tinkamumą pasirinktoje vietovėje, išradimo autorius kartu su projekto partneriais sukūrė ir matematinį jos modelį.

Pagal šį modelį yra sukurta ir kompiuterinė programa, kuri suteikia galimybę iš karto nubraižyti „Pinavia” sankryžą pagal norimus parametrus: važiavimo greitį, susikertančių kelių skaičių, kelio juostų plotį ir kitus.

Visa tai suteikia galimybę kone iš karto patikrinti, kokioje miesto zonoje tokia sankryža būtų tinkamiausia.

„Šiuo metu kone tinkamiausia vieta šiai sankryžai Vilniuje būtų Ukmergės gatvė ties įvažiavimu į Vilnių, kur rengiamasi statyti vakarinį aplinkkelį, o kada nors ateityje – ir rytinį aplinkkelį”, – mano S.Buteliauskas.

Jis įsitikinęs: jei sostinės priemiesčiuose nebus sumažintas transporto srautas ties įvažiavimu į miestą, Vilnius dešimtmečius bus užkimštas automobiliais.

Anot S.Buteliausko, jeigu sostinė būtų apjuosta žiediniu greitojo eismo keliu, jo sankirtose su magistraliniais keliais, vedančiais, pavyzdžiui, Minsko plento, Nemenčinės, Trakų, Kauno ar Utenos link, galėtų atsirasti „Pinavia” mazgai.

Juose tilptų apie 20 tūkst. į miestą kasdien atriedančių automobilių.

Kėdainiuose gyvenantis 32 metų Mantas Dambrauskas kuklokas. Nors šiemet jo sukurtos geriamojo vandens ekopakuotės gavo Europos patentą ir jis jau rengiasi pramoninei jų gamybai, tačiau tuo giriasi nenoriai.

Jis – vienintelis išradėjas, dalyvaujantis Pietų Korėjoje vykstančioje pasaulinėje „Expo 2012” parodoje, kurios tema šiemet – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės”.

Prieš gerą mėnesį joje atsidūrė apie 5000 mineralinio vandens sklidinų ekopakuočių, paženklintų „Eco Manta Pak” užrašais.

„Pateikiau ekopakuočių idėją Aplinkos ministerijai, ir ji tapo bendru mano ir ministerijos projektu.

Bet paskui dar teko primygtinai siūlyti, kad mineralinio vandens pilstytojai į mano sukurtus buteliukus pripiltų vandens”, – kalbėjo M.Dambrauskas.

Manto sukurti ekobuteliukai ypatingi tuo, kad ištuštinti jie gali būti suspausti lyg dumplės, o prireikus išpūsti ir panaudoti dar kartą. Be to, išmesti į surūšiuotų atliekų konteinerį jie užima labai mažai vietos.

Kol kas M.Dambrauskas neranda laiko žiniai apie išradimą paskleisti – parengti projektą, kurį galėtų pasiūlyti plastikinės taros gamintojams.

Viena, jis mokosi – šiuo metu studijuoja ekologiją Aleksandro Stulginskio universitete. Antra, vyras ruošiasi ir kitiems gamybos projektams. Mat ir dar keletui jo išradimų pastaruoju metu buvo išduoti Lietuvos patentai.

Jis sukūrė gofruotąją talpyklą, skirtą įvairiems automobilių priežiūros skysčiams, pavyzdžiui, langų plovikliams, supilti.

„Mano idėja – tokia tara galėtų būti panaudojama dar kartą, o jei nereikalinga, prieš išmetant kompaktiškai suspaudžiama”, – kalbėjo M.Dambrauskas.

Jis patentavo ir saugią talpyklą chemijos gaminiams – tokią, kurios negalėtų atidaryti vaikai. Tai buteliai su specialiuoju užraktu. O dabar kuria ir energetikos projektą – namų šilumos taupymo technologinį sprendimą.

„Sukūriau naują gaudyklę – gaudau kurklius, – paklaustas, kaip sekasi kurmių medžioklė, nusijuokė Lazdijų rajone, Mikališkės kaime, šalia Veisiejų, gyvenantis 65 metų Stasys Šaduikis. – Gaudyklę išbandžiau savo šiltnamyje. Į ją sulindę kurkliai kelio atgal neberanda.”

Prieš keletą metų sukūręs spąstus kurmiams ir juos patentavęs Lietuvos valstybiniame patentų biure, Stasys išradimą tobulino iki šiol. Ir ne tik jį. Jis sukūrė ir bebrų, ir kiaunių gaudykles.

„Humaniškos, – suskubo paaiškinti. – Jos paprastos, veiksmingos ir saugios. Kiti gyvūnai į jas negali pakliūti.”

S.Šaduikis sukonstravo ir saugius pelėkautus. Saugius?

„Taip. Kad jokia katė į juos negalėtų įkišti letenos”, – patikino.

Kurmiams spąstus, kaip ir anksčiau, jis gamina pagal užsakymus. O jei kurmių žmonės patys neįstengia sumedžioti, Stasys važiuoja į pagalbą. Jis ir kurmius išgaudo, ir pamoko, kaip tinkamai spąstus naudoti.

Stasys teigia darbo turinitis į valias. Jo pagalbos šaukiasi ant pievas ar daržus išarusių kurmių dantis griežiantys žmonės. Ir jis, gaudydamas kurmius, skersai išilgai išvažinėjo visą Lietuvą.

„Kartais tenka paspęsti vos keletą, o kartais – ir kelias dešimtis spąstų. Pavyzdžiui, 6 arų žemės plote pastatau 10 spąstų, ir per dieną medžioklė būna baigta. Bet kartais ir trijų parų vos pakanka”, – pasakojo pašnekovas.

Už kurmių gaudymą S.Šaduikis ima sutartinę kainą. „Gyvenu iš to. Iš pensijos juk nepragyvenčiau. O dabar ne valstybė man, bet aš jai moku – ir už patentų saugojimą, ir už sveikatos draudimą, ir visus kitus mokesčius.

Būdamas pensininkas aš valstybei dar padedu”, – žodžio kišenėje nelaikė S.Šaduikis.

Valstybinis patentų biuras (VPB) šiemet išdavė patentą K.Usevičiaus sukurtam spiraliniam dūmtraukiui. Dūmtraukio viduje yra vidinių šaldymo ir šildymo modulių, kurie reguliuoja atskirų kamino dalių temperatūrą ir greitina trauką.

Pernai rugsėjį išradėjų grupė VPB patentavo impregnuojamus ausų kamštelius. Jie geriau priglunda prie ausų ir nepraleidžia garso.

Kas mėnesį VPB užregistruojama po keletą išradimų. 2011 metais VPB gavo 103 nacionalines patentų paraiškas, iš jų 93 įteikė Lietuvos pareiškėjai.

Įmonės kasmet užregistruoja maždaug po 40 išradimų: 2009 metais joms buvo išduoti 39 patentai, 2010-aisiais – 44, pernai – 46.

Pavieniai išradėjai – kūrybingesni. 2009-aisiais VPB jiems išdavė 52 patentus, 2010-aisiais – 64, pernai – 47.

Per 1991–2011 metus VPB Lietuvos pareiškėjams išdavė 2320 patentų.

Nuo 1994 metų iki 2011-ųjų pabaigos Lietuvoje įsigaliojo 8573 Europos patentai.