Neįprastoje gyvenvietėje – 33 konteineriai, iš jų 23 gyvenamieji. Vienu metu čia gali apsistoti apie 100 žmonių. Prabangos nereikėtų tikėtis, konteineriai yra konteineriai, iš vidaus apkalti medžio drožlių plokštėmis.
Tačiau šie laikinieji būstai yra apšiltinti, juose stovi patogios lovos, sofos, kiti baldai ir, be abejo, yra stiklinės durys į terasą, iš kurios galima grožėtis mariomis ir padange, kurią raižo aitvarai.
Gali stumdyti kaip nori
Svencelė – nuo seno jėgos aitvarų mėgėjų vieta, tad ši gyvenvietė yra skirta šio sporto gerbėjams ir kitiems poilsiautojams. Būstus konteineriuose galima išsinuomoti.
Tiesa, dušu ir tualetu tenka naudotis bendrai. „Konteineriai – jau visiškai įrengti, bet kartu ir laikinieji statiniai, prireikus juos galima nukelti. Jie yra tarsi lego kubeliai – gali kilnoti ir perstatyti kaip nori.
Jeigu vienoks gyvenvietės planas nepatinka, trūksta užuovėjos ar aikštės, gali jį pakeisti. Šie konteineriai yra pritaikyti gyventi ištisus metus”, – pasakojo viena projekto autorių architektė Andrė Baldišiūtė.
Įrengti šią gyvenvietę kainavo apie milijoną litų ir, nors statiniai yra laikini, jie gali likti čia ilgam.
Projektas įstrigo per krizę
Dar 2005 metais susibūrusi tarptautinė komanda – olandų landšafto architektai „Karres en Brands” ir lietuvių architektų biuras „Andrė Baldi architektūra urbanistika” pradėjo rengti 30 hektarų buvusios ančių fermos teritorijos Svencelėje plėtros koncepciją.
Čia turėjo būti įkurta turizmo, vandens sporto ir poilsio traukos centro su mažųjų laivų uostu, vandens kanalų sistema ir apgyvendinimu infrastruktūra.
Per krizę projektas įstrigo. Bet architektų komanda – A.Baldišiūtė, Ignas Uogintas, Algimantas Neniškis, Lukas Rekevičius ir Milda Rekevičienė – kartu su projekto plėtotojais bendrove „Svencelės sala” nusprendė prikelti bent dalį gyvenvietės.
Galvoja apie nuolatinius būstus
Jūrinių konteinerių miestelyje įsikūrusi kavinė, trys aitvarų ir burlenčių mokyklos bei parduotuvės, poilsio nameliai, dušai bei tualetai ir skalbykla.
Netrukus į Svencelę turėtų būti atgabenti dar keli vėluojantys konteineriai, kurie bus užkelti ant jau stovinčių. Tuomet atsiras originalių būstų su terasomis antrame aukšte.
„Verslininkai, kurių užsakymu projektavome visą kvartalą, dabar sako, kad gal nebereikia statyti normalių namų, o viską padaryti iš konteinerių.
Iš tiesų konteineriai yra tokie universalūs, kad juos galima paversti patogiais originalios architektūros būstais. Tokių pavyzdžių pasaulyje pilna”, – sakė A.Baldišiūtė.
Vieno keturviečio konteinerio nuoma parai birželio mėnesį kainuoja 120 litų, o įsikurti savaitei galima už 400 litų. Kitus du vasaros mėnesius kainos šiek tiek paaugs.
Už gyvenamąjį konteinerį teks mokėti 160 litų. Nesvarbu, kiek žmonių gyvena namelyje, kaina yra ta pati.
Renkasi ir verslininkai, ir menininkai
Pasaulyje pastatai iš konteinerių seniai ne naujiena. Pastaruoju metu jie populiarėja ir Lietuvoje. Prieš kelias dienas sostinės Gedimino prospekte šalia Lukiškių aikštės atidaryta kavinė „Coffee Inn” įrengta jūriniame konteineryje (1).
Beveik prieš metus sostinės Pilaitės rajone įkurtas kultūros centras – iš trijų konteinerių sumontuotas statinys. Jo kūrėjai aiškino, kad dėl to statybos tapo paprastesnės, o pastatą bus galima bet kada išrinkti ir išvežti. Kaune, Savanorių prospekte, netoli įvažiavimo į Vilniaus–Kauno kelią, statinyje iš jūrinių konteinerių įsikūrė kavinė „Grizzly Grill” (2).