Krizė, kilusi Ispanijos būsto rinkoje, mūsų šalies ekspertams priminė situaciją 2009-aisiais Lietuvoje.
Tiesa, burbulo sprogimą abiejose šalyse lyginti sunku – statybos Ispanijoje buvo svarbiausias ekonomikos variklis. Todėl jo gedimas sustabdė visos valstybės ūkį.
Gali prireikti daugiau pinigų
Nors paramos prašymas įteiktas, sumos neįvardytos. Sunkėjant krizei Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy vakar teužsiminė apie reikalingas „pakankamas atsargas nenumatytiems atvejams”.
Praėjusią savaitę nepriklausomi auditoriai paskelbė, kad šalies bankams gelbėti prireiks 62 milijardų eurų. Euro zonos valstybės paruošė net 100 mlrd. eurų paramos porciją.
Kol kas ispanai bando raminti tarptautinę rinką.
„Mažai tikėtina, jog Ispanijos bankams prireiks 62 mlrd. eurų, kaip teigia nepriklausomi ekspertai, bet mes ketiname gauti kreditinę liniją su pakankamomis atsargomis, kad turėtume lėšų nenumatytiems atvejams”, – vakar kalbėjo M. Rajoy.
Tiksli suma bus paskelbta po papildomų derybų, greičiausiai rugsėjį, kai bus išnagrinėti konkretūs bankų poreikiai.
Kainos – žemyn
Tai jau ne pirmas kartas, kai Ispanijos komerciniai bankai tiesia rankas į euro zonos šalis.
Ispanijos bankams skubi pagalba reikalinga smarkiai nukritus nekilnojamojo turto kainoms. Dalis šalies gyventojų bando atsikratyti būsto, nes nepajėgia padengti paskolų. O bankai investavo milžiniškas lėšas į nekilnojamojo turto projektus, kurie nebeatsiperka.
Vizijas apie pelną keičia galvos skausmas, kaip greičiau parduoti nebaigtus statyti namų kvartalus. Ir tai tik pradžia.
Nekilnojamojo turto kainos Ispanijoje gali smukti 35 proc., perspėja organizacijos „Open Europe” ekonomikos tyrimų vadovas Raoulis Ruparelis.
Blogos paskolos smaugia bankus. Jos praėjusių metų pabaigoje siekė 184 milijardus eurų ir nenustoja augti iki šiol.
Kol kas oficialiai neskelbiama, kokiems bankams gali būti suteikta parama. Agentūros „Reuters” duomenimis, 19 mlrd. eurų paramos bus skirta bankui „Bankia”, po 20 mlrd. – „NovaGalicia” ir „CatalunyaCaixa”.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Ispanijos bankai siekia paramos. Visi šie bankai jau anksčiau yra gavę valstybinę paramą.
Ispanai ruošiasi blogiausiam
Ispanijos prašymas suteikti paramą bankams vėl paskatino pasvarstyti, kuriam laikui užteks tokios paramos.
Anot Lietuvos investicijų banko „Finasta” Kapitalo rinkų departamento analitiko Tado Povilausko, kol kas aišku viena – nebus leidžiama bankrutuoti nė vienam svarbiam ES lygio mastu bankui.
„Injekcija būtina, kad būtų galima iš karto daryti didelius atidėjinius pasiruošiant blogiausiam ir tikintis geriausio”, – sakė T.Povilauskas.
Taigi Ispanijos bankams reikia didesnės paramos norint išvengti problemų ateityje.
„Injekcija neišspręs problemos iš esmės – nekilnojamojo turto rinkos smukimo ir ekonomikos nuosmukio”, – pridūrė T. Povilauskas.
Kita vertus, parama laikinai išspręs Ispanijos bankų likvidumo problemas. Užsienio ekspertai pažymi, kad jeigu nepavyktų išgelbėti Ispanijos bankų, smuktų visa euro zona.
Priminė Lietuvos patirtį
Situacija Ispanijos nekilnojamojo turto rinkoje mūsų šalies analitikams priminė 2009-uosius Lietuvoje.
Užslinkusi finansų krizė ir subliūškęs nekilnojamojo turto burbulas kėlė grėsmę palikti be namų daugybę naujakurių. Bet pasirodė, jog baimė buvo perdėta.
„Lietuvoje išvengta žmonių iškraustymo iš būstų”, – sakė investicijų banko „Finasta” analitikas T.Povilauskas.
Jo manymu, taip atsitiko todėl, kad paskolas būstui daugiausia ėmė jauni ir vidutines pajamas gaunantys žmonės didmiesčiuose.
„Tačiau per krizę jų pajamos nekrito iki tokio lygio, kuris neleistų mokėti paskolos įmokų”, – teigė T.Povilauskas.
Be to, dauguma naujų butų už paskolas buvo nupirkta Vilniuje. O čia nuomos paklausa beveik neblėsta.
„Nuomos kainos per krizę nekrito taip drastiškai, tad beveik visą paskolos įmoką buvo galima padengti nuomos pajamomis”, – dėstė analitikas.
Tai, beje, išgelbėjo ir spekuliantų kailį, kurie pirko butus ir juos nuomojo.
Statė visur ir viską
„Bėdų masto Lietuvoje ir Ispanijoje nebegalima lyginti ne tik dėl valstybių dydžio”, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Ten buvo statoma visur ir viskas. Ispanų statybos neregėtu mastu pasižymėjo visoje Europoje. Nekilnojamojo turto statybos buvo Ispanijos ekonomikos ašis”, – kalbėjo R. Dargis.
Tokį bumą paskatino pirkėjai iš užsienio ir tikėjimas, kad būstai visuomet bus paklausūs.
Be to, pasak R.Dargio, ir patys bankai projektus finansavo be didesnių garantijų.
Taigi 30 mln. gyventojų turinčioje Ispanijoje liko apie 1,4 mln. neparduotų būstų.
Lietuvoje – apie 2–3 tūkstančius. „Daugiau problemų buvo tik Klaipėdoje, kur neparduota apie tūkstantį būstų.
O štai Vilniuje jau parduodami nauji, dabar statyti būstai”, – kalbėjo R.Dargis.
Apkarpo bankų pelną
Tiesa, per krizę Lietuvos nekilnojamojo turto rinką purtė nerimo ženklai, žmonės bijojo prarasti už paskolas pirktus būstus.
Bet, kaip sakė T. Povilauskas, bankai nesistengė piktybiškai iškeldinti gyventojų, buvo tariamasi dėl naujų mokėjimo terminų. Įšalusių statybų liko dar ir šiandien, tačiau bankams tai didesnių problemų nesudarė.
Tiesa, atidėjiniai blogoms paskoloms nusmukdė Lietuvoje veikiančių bankų pelną. Mūsų šalyje veikiančių bankų pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 43,2 proc. – iki 144,6 mln. litų.
Lietuvos bankas skelbė, kad pelno pokyčiui didžiausią įtaką darė atidėjiniai blogoms paskoloms.
Kita vertus, ir patys bankai ėmėsi tam tikrų veiksmų.
„Skandinavijos bankai patys ėmė pirkti nekilnojamąjį turtą išpardavimo aukcionuose ir taip neleido smarkiai kristi kainai rinkoje”, – sakė „Finastos” analitikas T. Povilauskas.
Beje, panašiai kaip ir Ispanijoje, Lietuvoje per krizę taip pat kūrėsi banko klientus vienijantys judėjimai, o politikai įstatymu bandė uždrausti bankams iškraustyti gyventojus iš būsto, paimto už paskolą.