„Esu Kamilė iš Vilniaus. Dirbu viename banke vadybininke. Viskas buvo gerai, kol nepradėjau keisti savo gyvenimo būdo. Kadangi turiu antsvorį, man dietologė sudarė sveiko maisto meniu. Deja, beveik visą darbo dieną tenka badauti, kadangi darbo vietoje nėra virtuvės, maža to, nėra net specialių patalpų, kur galėčiau suvalgyti arba pasišildyti savo atsineštą maistą. Kavinėse man tinkamo maisto beveik nerandu, o jei pavyksta, man jis kainuoja per brangiai. Ar esant tokiai problemai, galima kreiptis į vadovybę. Galbūt yra kažkur numatoma, jog darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio įrengti virtuvėlę arba patalpas, kur galima būtų pavalgyti? “
Į Lrytas.lt skaitytojos klausimą atsako advokatas Donatas Jaraminas.
Atsakant į skaitytojos klausimą, pažymėtina, jog LR darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad darbdavys privalo pasirūpinti, jog darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti bei pavalgyti. Tačiau įstatymas nenustato konkretaus būdo, kuriuo darbdavys privalėtų įgyvendinti savo pareigą ir užtikrinti darbuotojų teisę per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.
Konkretus tokio būdo pasirinkimas priklauso nuo darbdavio valios, darbovietės geografinės padėties bei nuo kitų objektyvių aplinkybių. Jeigu konkreti darbovietė yra pakankamai nutolusi nuo daugumos darbuotojų gyvenamosios vietos (pvz. yra užmiestyje), darbdavys arba privalėtų organizuoti transportą tokių darbuotojų nuvežimui į namus ir parvežimui iš jų, kad darbuotojas galėtų juose pailsėti ir pavalgyti, arba, jeigu šalia nėra daugumos darbuotojų poreikius ir pajamas tenkinančios viešojo maitinimo įstaigos (valgyklos ar kt. įstaigos), maitinimą organizuoti pats įmonės teritorijoje, arba sudaryti sąlygas darbuotojams patiems pasigaminti ar pasišildyti pačių atsineštą maistą (įrengti darbovietėje atskirą higienos normas atitinkančią patalpą, kurioje darbuotojai galėtų valgyti pačių atsineštą maistą, jį pasišildyti, išsiplauti indus ir pan.).
Jeigu darbovietė yra miesto teritorijoje, darbdavys būtų atleistas nuo pareigos įrengti specialias patalpas su reikiama įranga, skirtas darbuotojams pavalgyti, tuo atveju, jei aplink darbovietę ar netoli jos būtų įsikūrusios viešojo maitinimo įstaigos, kurios tenkintų daugumos darbuotojų poreikius bei finansines galimybes. Taigi, įstatymas nenustato absoliučios ir neginčijamos darbdavio pareigos visais atvejais, be jokių išimčių, įrengti specialiąsias patalpas įmonėse, kuriose darbuotojai galėtų pavalgyti bei pailsėti.
Tačiau kitokia situacija būtų tuo atveju, jei įmonės, kurioje dirba darbuotojas, kokiame nors vidaus teisės akte (pvz. kolektyvinėje sutartyje, vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir pan.) arba su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje būtų nurodytas darbdavio įsipareigojimas įrengti skaitytojos nurodytą patalpą. Tokiu atveju, žinoma, darbuotojas galėtų kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias struktūras (darbo ginčų komisiją ar teismą) dėl darbdavio pareigos nevykdymo ir reikalauti tą pareigą įvykdyti. Tačiau, jei tokio darbdavio įsipareigojimo nėra įtvirtinta lokaliniuose teisės aktuose, nėra aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių, dėl ko darbdavys privalėtų įrengti specialias patalpas darbuotojams pailsėti ir pavalgyti, tokių patalpų įrengimas ir tuo pačiu darbuotojo prašymo tenkinimas priklausytų daugiau tik nuo pačio darbdavio geranoriškumo ir jo valios.
Lrytas.lt skaitytojai, kurie turi problemą dėl darbo ir nežino, kaip ją spręsti, savo istoriją kviečiami siųsti news@lrytas.lt pavadinime nurodydami temą „Kaip išgyventi darbe“.