Svajonių namai: kokias spalvas „apgyvendinti“ savo bute?

Kiekvieną dieną žmogų supa šimtai spalvų su begalybe atspalvių. Užtenka įdėmiau įsižiūrėti į gamtą. Patyrinėkite sniegą ar ledą, pamatysite visą spalvų gausą – nuo baltos iki melsvos, rausvos ir gelsvos. Net ir byrantis smėlis, kuris atrodo vienspalvis, iš tiesų turi dešimtis įvairiausių tonų, kuriuos nusakyti žodžiais būtų sudėtinga net rašytojui.

Žmogaus akis gali atpažinti ir skirti šimtus tūkstančių skirtingų spalvų. Tačiau pasirodo, kad mūsų dėmesį patraukia ne atskiros spalvos. Mūsų regėjimas fiksuoja tai, ar spalvos harmoningai dera tarpusavyje, ar atvirkščiai – chaotiškai viena kitai trukdo. Jei norite, kad interjeras nerėžtų akies, būtina tinkamai suderinti visas jo detales ir spalvas.

Dekoruoti būstą reikia ne tik gero skonio (nors šis, pripažinkime, itin svarbus), bet ir trupučio žinių ir vaizduotės. Svarbu žinoti keletą pagrindinių spalvų derinimo principų, o juos taikant savaip galima sukurti įvairiausių kombinacijų ir originalių sprendimų.

Kad interjeras būtų vientisas ir, svarbiausia, kad žmogui tame interjere gyventi būtų gera ir patogu, reikia kad tarpusavyje derėtų net smulkiausios detalės, nekristų į akis nederančios spalvos, viskas – nuo sienų spalvų iki baldų gobeleno atspalvių turi būti apgalvota. Klysti galima, bet jei esate ramaus būdo žmogus, o savo svetainės sienas nudažysite raudonai, bėgti norėsite iš savo pačių namų.

Jūsų gyvenimo būdas – dar vienas aspektas, kurį privalu išnagrinėti. Jei namie grįžtate tik, buitiškai tariant, permiegoti, akį rėžiančios vaivorykštės spalvos jūsų neišbalansuos. Imkite ir eksperimentuokite. Kita vertus, jei esate namisėda, tarp sodrių spalvų sienų tiesiog išprotėtumėte. Tuomet tenka rinktis šį tą ramesnio ir atpalaiduojančio.

Skirtingos taisyklės taikomos kiekvienai buto erdvei: vienokios - judesio ir įvykių kupinai svetainei, kitokios – ramybei nuteikiančiam miegamajam. Jei vis dėlto norite šio bei to kontrastingo – eksperimentuokite vonioje. Švarai paklūsta visos spalvos.

Iš visos atspalvių gausos ir įvairovės išskiriamos septynios svarbiausios spalvų spektro spalvos. Tai - raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Šios spalvos vadinamos spektrinėmis arba chromatinėmis. Balta, pilka ir juoda spalvos vadinamos achromatinėmis.

Chromatinės spalvos spektre išsidėsčiusios ratu, kurį padalinus į dvi vienodas dalis, vienoje būtų raudona, oranžinė, geltona ir geltonai žalia spalvos. Kitoje rato dalyje būtų žaliai žydra, mėlyna ir violetinė spalvos. Pirmoji spalvų grupė vadinama šiltomis, antroji – šaltomis spalvomis.

Šiltos spalvos yra ryškesnės. Jos geriau nei šaltos atspindi šviesą. Tarp kitko, geltona spalva ir jos atspalviai, pradedant kremine, baigiant ruda – pati tinkamiausia kambarių apdailos spalva. Prastai apšviestuose kambariuose sienas geriausia dažyti šviesiai geltona spalva, mat ji sukurs saulėtos dienos įspūdį net labiausiai apniukusiu oru. Prie geltonos spalvos dera tamsiai raudoni, žali, žydri ir rudi baldų apmušalai bei užuolaidos.

Šiltos spalvos vizualiai sumažina erdves, o šaltos sukuria erdvią, taigi ir nejaukią aplinką. Šalčiausios spalvos – mėlyna ir žydra. Mėlyna asocijuojasi su sniegu, ledu bei naktimi. Be to, ji yra „rimta“ spalva.

Violetinė spalva yra lankstesnė. Mėlynų atspalvių ji šaltesnė, raudonų – šiltesnė. Tamsiai violetinė spalva atrodo prabangiai, turtingai, bet kartais niūriai. Šviesūs tonai – alyviniai, purpuriniai, rožiniai sukuria ramią atmosferą, tylaus džiaugsmo nuotaiką. Švelnūs, blyškūs purpurinės spalvos atspalviai tinka baldų apmušalams ir užuolaidoms, tačiau derinti juos vis dėlto geriausia su kitomis spalvomis.

Žalia spalva yra tarpinė. Priklausomai nuo to, kokie atspalviai joje vyrauja – geltoni ar mėlyni, ji gali būti ir šilta, ir šalta. Žalia ir jos atspalviai dera beveik su visomis spalvomis. Jie yra puikus fonas, kuriame gali išryškėti kitos spalvos.

Interjero specialistai spalvas skirsto į dar dvi kategorijas – sunkias ir lengvas. Lengvomis laikomos šviesios, sunkiomis – tamsios spalvos.

Šiltais, pasteliniais tonais nudažyta patalpa tampa šviesesnė ir erdvesnė, teikia lengvumo pojūtį. Šviesūs melsvi ir melsvai žalsvi tonai vizualiai „pastumia“ sienas. Šis triukas erdvei suteikia lengvumo ir grakštumo. 

Intymią atmosferą galima sukurti naudojant šiltus, tamsesnius atspalvius. Gilios spalvos, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna, violetinė, ruda ir tamsiai žalia gali prislėgti žmogų, todėl tokioje patalpoje reikalingas ryškesnis apšvietimas. Kita vertus, tamsios detalės (pavyzdžiui, viena dažyta siena) erdvei gali padovanoti ir šiokio tokio solidumo.

Gryną ryškią spalvą patariama rinktis rečiau lankomose patalpose, pavyzdžiui, prieškambaryje, vonioje. O ir geriausia, kad ji ne dominuotų, o tiesiog sukurtų žvilgsnio vertą akcentą.

Svetainėje arba miegamajame bus jaukiau ir ramiau, jei šių erdvių interjere bus minkštų, kiek prislopintų, aksominių niuansų. Blausūs, pilkšvi atspalviai sukuria monotonijos ir ramybės įspūdį. Kita vertus, jie labai kasdieniški, nevarginantys ir derantys prie įvairiausio stiliaus detalių. Intensyvūs, ryškūs tonai ant didelių plotų (pavyzdžiui, didžiausios kambario sienos) gali trikdyti dėmesį ar net erzinti. Ryškios geltona ir žalia spalvos paaštrina mūsų pojūčius, o ugninga raudona gali tiesiog „svilinti“ akis. Jei be rėkiančio ryškumo savo kasdienybės neįsivaizduojate, jam skirkite dalį erdvės, bet ne visą.

Neutralios spalvos - tai pilkų, balsvų, kreminės ir rusvų atspalvių derinys. Šios spalvos paprastai dera prie daugelio kitų spalvų. Prie jų drąsiai galima derinti ryškių spalvų užuolaidas, kilimus, baldus ir aksesuarus. Šis kontrastas akiai bus priimtinas ir harmonijos nesunaikins.

Ramių, neutralių spalvų paletė padeda sukurti jaukų interjerą. O naudojant natūralias medžiagas (medį, akmenį) būstą paversite švariu ir estetišku. Tokiu atveju savo išmonę ir fantaziją galėsite skirti originalesnių baldų ar interjero detalių paieškoms, ramiame interjere jos lengvai atras savo kampą.

Spalva ir erdvė Pasitelkę spalvas galime vizualiai sumažinti arba padidinti patalpą. Įprasta lubas dažyti baltai, o sienas – pasteliniais tonais. Toks sprendimas objektyviai parodo patalpos dydį ir sukuria saugumo pojūtį.

Žemoje patalpoje lubas ir sienas nudažę vienodais šviesiais tonais sukursite aukščio iliuziją. Kitas variantas – išdažyti sienas vertikaliomis juostomis.

Aukštoje patalpoje lubos atrodys žemesnės, jei jas nudažysite tamsesniais nei sienų tonais. Tamsios grindys padarys kambarį dar žemesnį. Yra ir kitas būdas vizualiai pakeisti aukštą kambarį: nudažyti sienas horizontaliomis juostomis. Siauras ilgas kambarys, išdažytas šviesiais tonais, taps erdvesnis. Tokiam kambariui netinka tapetai su stambiu piešiniu – jie pavogs iš jūsų erdvės, todėl geriau rinktis tapetus su smulkiu piešiniu arba dažyti sienas viena spalva.

Sakoma, kad spalvos, naudojamos dekoruoti kambarius, veikia gyventojo mintis, nuotaikas, bendrą dvasinę ir fizinę sveikatą. Ir nors žmonės spalvas suvokia vizualiai, esama tam tikrų bendrų dėsnių, kaip tam tikra spalva veikia žmogaus psichologinę būseną.

Raudona spalva mažina erdvę ir padidina joje esančius daiktus. Tiesa, ji stimuliuoja pojūčius ir įkvepia darbui. Raudoni akcentai pagyvins darbo vietą. Raudonos venkite vaikų ir poilsio kambariuose bei valgomajame. Atsargiai su raudona spalva turėtumėte elgtis, jei esate per daug aktyvus ir greitai susierzinate.

Optimizmą ir gerą nuotaiką simbolizuoja geltona spalva. Ji aktyvina smegenų veiklą, pagyvina bendravimą, o šaltuoju metų laiku kompensuoja saulės ir šilumos trūkumą. Ši spalva tinka koridoriuje ir virtuvėje, tačiau jos reikėtų vengti vonios kambaryje ir ankštose patalpose.

Dangaus spalva - mėlyna - reiškia atsidavimą ir rimtį. Kadangi mėlyna yra šalta spalva, ja nudažytas kambarys tarsi mažina temperatūrą ir išplečia erdvę. Žydra spalva ramina, todėl labai tinka vaikų, poilsio ir miegamuosiuose kambariuose. Mėlynų atspalvių reikėtų vengti uždariesiems, į depresiją linkusiems žmonėms.

Žalia spalva mums primena ryšį su gamta. Mokslo, darbo, vonios kambariuose ir verandose ši spalva ypač tinkama. Smaragdinis jos atspalvis pagyvins vaiko kambario interjerą, suteiks jaukumo.

Rožinė spalva neturi jokio neigiamo poveikio. Padeda atsipalaiduoti, sukuria romantišką nuotaiką. Dėl šių priežasčių tinka miegamajame, tačiau visiškai nedera virtuvėje.

Ruda spalva reiškia saugumą. Per daug rudos spalvos gali kelti nuobodulį ir žadinti slogią nuotaiką. Tačiau ji suteikia saugumo, stabilumo, pastovumo ir šilumos jausmą. Ji tiks kabinetams, bet jokiu būdu nepatariama ja išdažyti miegamojo.

Violetinė spalva visais laikais simbolizavo valdžią, savigarbą. Šviesiais atspalviais galima dažyti poilsiui skirtus kambarius, taip pat miegamuosius.

Pilka yra viena neutraliausių spalvų, labai tinkanti darbo kambariui. Pilką lengva derinti su ryškesnėmis spalvomis.

Balta spalva puikiai tiks vonios kambaryje ir virtuvėje. Nepersistenkite ir nedažykite viso būsto baltai, nes ši spalva gali sukelti monotoniją. Vaikų kambariuose baltą galite derinti su kreminiais atspalviais.

Oranžinė spalva suteikia pasitikėjimo savimi, mažina baimę, skatina bendravimą. Ji vizualiai padidina daiktų apimtį ir gerina apetitą, dėl šių savybių labai tinka valgomajame ir svetainėje. Taip pat – koridoriuje. Jos ryškumas mažina erdvę, todėl šios spalvos reikėtų vengti mažuose kambariuose, miegamuosiuose.

Juoda spalva simbolizuoja paslaptį, seksualumą, vaisingumą ir nepriklausomybę. Sienų, lubų ar grindų dekoruoti šia spalva nepatartina, tačiau juodi baldai ir kitos interjero detalės būstui suteikia tvirtumo, stabilumo.

Šilta ar šalta? Kiekviena spalva turi polinkį sukelti šiltą ar šaltą įspūdį. Tai ne visuomet akivaizdu, tačiau nulemia spalvų derinimo principus.

Tarkim, raudoni ir geltoni atspalviai laikomi šiltais, o mėlyna spalva - šalta. Derinant spalvas, reikia atsiminti, kad nors ir pats „šalčiausias“ tonas šiltos spalvos visuomet bus šiltesnis už šaltus atspalvius.

Vertinant Lietuvos orus, tiksliau, dažnai apsiniaukusį dangų, kambarius vertėtų dažyti šiltomis spalvomis. Bent jau ilgais rudens vakarais namuose jausitės jaukiai.

Spalvą lems ir apšvietimas Taisyklė paprasta - be šviesos nėra ir spalvos. Skirtingai apšvietus ta pati spalva bus matoma skirtingai – taps šiltesnė arba šaltesnė. Didžiausią kontrastą sudaro natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

Dirbtinis apšvietimas spalvos ryškumą reguliuoja panašiai, kaip žvakės liepsna – šiltus tonus stiprina, o šaltus užgožia. Natūralus apšvietimas kinta keturis kartus per dieną: auštant, vidurdienį, dieną ir temstant. Jei šiaurinėje pusėje esančiam kambariui, kur visuomet mažai saulės ir gana tamsu, norite suteikti šilumos, jo sienas išdažykite šiltais ir šviesiais tonais. Šalti melsvai žalsvi tonai labiau tinka saulėtiems kambariams, mat saulės spinduliai kompensuos spalvos sukuriamą jaukumo trūkumą.

Vaikų kambariui spalvas parenka tėvai, tačiau jau gana anksti vaikai patys leidžia suprasti, kurioms spalvoms jie teikia pirmenybę. Dažnai renkamasi atsižvelgiant į vaiko temperamentą – energingam vaikui labiau patiks drąsios, džiaugsmingos spalvos, o kuklus ir ramus vaikas mieliau rinksis pastelinius, nerėksmingus tonus. Kūdikio kambarį reikėtų dažyti minkštomis, ramiomis, santūriomis spalvomis, teikiančiomis šilumos ir saugumo pojūtį – tokį jausmą gali suteikti šviesiai geltonų ir šviesiai mėlynų tonų derinys. Sakysite – pabodę. Tačiau šie vaikų erdvėms skirti atspalviai jau tapę klasikiniais. Be to, pastelinius tonus derinti tarpusavyje paprasčiau nei rėkiančią paletę – mažiau galimybių prašauti.

Nuo ketvirtųjų vaiko gyvenimo metų prasideda kontrastingų, džiugių spalvų laikotarpis: šios spalvos skatina vaiko vaizduotę, smalsumą, aštrius pojūčius, judrumą.

O paaugliui savo kambarį vertėtų leisti dažyti pačiam. Tegul bręstanti asmenybė įgyvendina, savo galva, drąsiausias idėjas. Paauglys kambario sienas gali išpuošti ir grafičiu, ir savo tapybos paveikslu. Į šią asmeninę erdvę kištis nevertėtų. Nebent taktiškais patarimais.