Komitetas taip pat siūlo leisti šilumos punktų priežiūra
užsiimti įmonėms, šilumininkui teikiančioms prekes ar paslaugas,
taip pat apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojoms.
Parlamentarai tokį sprendimą priėmė trečiadienį, apsvarstę
Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti
griežtas sąlygas šilumos punktų prižiūrėtojams tik
didmiesčiuose.
Dėl komiteto išvados ir pataisų Seimas balsuos ketvirtadienį.
Komitetas taip pat siūlo šilumos punktus leisti prižiūrėti
šilumos įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5 tūkst.
vartotojų arba per metus realizuojančioms iki 50 tūkst.
megavatvalandžių šilumos. Iki šiol jos to daryti negali.
Dabar daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai yra
neatskiriama namo dalis ir namo savininkų nuosavybė, kurią
draudžiama perduoti tretiesiems asmenims - šilumininkams. Jiems
įstatymas šiuo metu leidžia prižiūrėti sistemą tik tuose
miestuose, kur gyvena iki 50 tūkst. gyventojų.
Taip pat šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju
dabar negali būti ne tik šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su
šilumo tiekėju darbo santykiais, bet ir įmonės, teikiančio prekes
ar paslaugas šilumos tiekėjams. Ekonomikos komitetas siūlo
pastarosios nuostatos atsisakyti ir leisti šilumos punktų
priežiūra užsiimti įmonėms, šilumininkui teikiančioms prekes ar
paslaugas, taip pat apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių
gamintojoms.
Dabar Seimas yra uždraudęs šilumos punktus prižiūrėti
įmonėms, gaminančioms šilumai pagaminti naudojamo kuro, o šilumos
tiekimo veiklai naudojamus apskaitos prietaisus.
Šilumos punktų priežiūra negali užsiimti įmonės, kurios
verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro prekyba.
Šilumos punktų priežiūrą Seimas sugriežtino praėjusiais
metais prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymu.