Kipras tapo penktąja iš septyniolikos regiono šalių, paprašiusių euro zonos partnerių pagalbos. Finansinės paramos į ES jau kreipėsi Graikija, Airija, Portugalija ir Ispanija.
Kipras nenurodė, kiek pinigų, kad atsitiestų, jam reikia. Užsienio žiniasklaidoje pasipylė įvairių svarstymų, kokia tai galėtų būti suma.
Spėjama, kad Kiprui kovoti su skolų krize gali prireikti iki 10 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei pusė šalies BVP. Tie, kurie nusiteikę optimistiškiau, tvirtina, jog turėtų pakakti ir 8 mlrd. eurų, kad kipriečiai išsikapstytų iš duobės.
Kur kas tuštesnės Kipro kurortų gatvės negu prieš metus. Sunkiau susirasti darbo, jei neturi patirties, o alga toli gražu nebeprimena tos, kuri buvo geriausiais laikais – 2006-aisiais.
Taip apie šiandienį Kiprą pasakojo kelerius metus saloje gyvenantis lietuvis Saulius Janelionis. Vyriausiuoju restorano virėju dirbantis vyras laisvalaikiu užsidirba ir vesdamas ekskursijas.
Lietuvių skundų, jog nebeturi nuolatinio darbo, jis išgirdo per neseniai Kipre surengtas lietuviškas Jonines. Tiesa, anot S. Janelionio, dažniau bėdos dėl darbo ištinka vyrus.
„Didžiulė Kipro bėda – dvejus metus čia nebevažiuoja poilsiauti britai. Gelbėja rusai. Jie dabar sudaro 80 ar net 85 proc. turistų. Ir darbo rasti, jei nemoki rusų kalbos, labai sunku.
Vos prieš trejus metus buvo kurortų, kuriuose rusų kalbos net neišgirsi, dabar viskas kitaip”, – pasakojo S.Janelionis.
Anot jo, lietuvius Kipras itin ėmė traukti pastaruosius trejetą metų. Lietuvių bendruomenės renginiuose dalyvaujantis vyras mano, kad saloje įsikūrę apie pusantro tūkstančio lietuvių.
Tiesa, oficialiai išvykimą deklaravo 378 asmenys.
Iš Lietuvos atvykusios moterys Kipre dažniausiai dirba padavėjomis, barmenėmis, kambarinėmis, vyrai – gelbėtojais paplūdimiuose, pagalbiniais darbininkais.
„Jei į Kiprą važiuoji labiau pailsėti ir negalvoji apie uždarbį, pirmais metais, atmetus būsto nuomos ir maisto kainą, iš atlyginimo gali likti 500–600 eurų per mėnesį.
Jei esi geras specialistas, uždirbsi daugiau – liks 1500–2000 eurų”, – kalbėjo S.Janelionis.
Atlyginimų dydį pakoregavo pastaraisiais metais į Kiprą dirbti noriai važiuojantys bulgarai ir rumunai. Jie nereikalauja didesnio uždarbio.
„Kipre dirba tris kartus daugiau užsieniečių negu vietinių. Vietiniai arba vadovauja, arba, jei dirba, tai sukasi kaip sulėtintame kine.
Be to, čia neskubama: jei nepadarei šiandien, padarysi rytoj”, – pasakojo lietuvis.
Kipro pinigus prarijo Graikijos skolos
Finansų krizės pelkėje skęstanti Graikija su savimi tempiasi ir Kiprą.
Šalyje veikia daugybė Graikijos antrinių įmonių, be to, šalis buvo įsigijusi Graikijos obligacijų už 14 mlrd. eurų ir Graikijos bankų obligacijų už 5 mlrd. eurų.
Taigi nurašytos Graikijos skolos tiesiogiai smogia Kiprui, kurio bankininkystės sistema yra 9 kartus didesnė nei bendrasis šalies vidaus produktas.
ES lyderiai ir bankai ketina nubraukti dalį Graikijos skolų. O tai reiškia, kad į Graikiją investavęs Kipras niekada nesusigrąžins savo lėšų.