Nusprendę savo įmonę „pakrikštyti“ anglų ar kokios kitos kalbos žodžiu arba jų junginiu, atsidursite dviprasmiškoje padėtyje: Registrų centro specialistai informuoja, kad tai prieštarauja įstatymo raidei, bet jei labai norite - toks pavadinimas įregistruotas bus.
Verslas prasideda nuo idėjos, įmonės veikla - nuo pavadinimo. Taikliai parinktas simbolinis įmonės pavadinimas (jei jis neatskirtas nuo prekinio ženklo) identifikuoja įmonę, padeda įsitvirtinti rinkoje ir atkreipti potencialių klientų dėmesį. Jis turi būti skambus, originalus, neturi kelti neigiamų emocijų - rekomendacijų ir nuorodų, kaip pasirinkti tinkamą variantą, gausu. Svarbiausia - pavadinimas neturi prieštarauti teisės aktams, klaidinti ar skambėti įžeidžiančiai.
Įkvėpimo ieškantys tarp jau egzistuojančių pavyzdžių pastebės, kad pastaruoju metu gan populiarūs nelietuviški, dažniausiai - anglų kalbos žodžių dariniai, tokie kaip „Smart Soliutions“, „Truck Master“, „InReal“, „Inspired Communications“, „Media House“, „Milk“, „Love“ ir pan.
Nusprendę, kad jūsų įmonės pavadinimas taip pat turi skambėti labiau „vakarietiškai“ (o tai aktualu, jei savo veiklą ketinate plėtoti už gimtinės ribų), susidursite su dviprasmiška situacija. Besiremiantys jau egzistuojančiais pavyzdžiais verslininkai dažnai net neįtaria, kad LR Civilinis kodeksas numato, jog simbolinis įmonės pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Išimtis - tik antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai.
Į Registrų centrą paskambinau kaip eilinė pilietė, besidominti, ar galima registruoti mano sugalvotą pavadinimą, sudarytą iš angliškų žodžių. Paaiškinau, kad Civilinio kodekso nuostatas jau perskaičiau internete, tačiau stebina akivaizdus faktas, kad kodeksui prieštaraujančių pavadinimų gausu. Telefonu konsultuojanti specialistė atsiduso į ragelį. Užsispyrusi aiškinau, kad mano anglakalbiškas pavadinimas skamba kur kas geriau, nei lietuviškas jo atitikmuo, kad elektroninėje erdvėje bei klientams iš kitų šalių iškiltų problemų dėl raidės „č“ vartosenos ir t. t. ir pan.
Konsultuojanti darbuotoja patikino suprantanti dilemą - su tokiais klausimais susidurianti kasdien. Susikaupusi ji ilgai ir kantriai aiškino susidariusią padėtį.
Registrų centro specialistai atlieka steigiamų įmonių pavadinimų ekspertizę ir atsisako registruoti pavadinimus, tapačius jau veikiančių juridinių asmenų pavadinimams arba Lietuvoje ir Europos Sąjungoje registruotiems prekiniams ženklams. Darbuotojai taip pat yra įpareigoti informuoti klientus apie Civilinio kodekso nuostatas, draudžiančias pavadinimus nevalstybine kalba. Tačiau Registrų centras nėra įgaliotas kontroliuoti pavadinimų atitikimą kalbos prievaizdo nustatytoms taisyklėms ar bausti už jų nesilaikymą.
Reziumė: nelietuvišką juridinio asmens pavadinimą įregistruoti galima, o kai šis įregistruotas, kažką keisti - šaukštai po pietų.
Tiesa, už valstybinės kalbos vartojimo nevykdymą gresia įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 600 litų. Už pakartotinį pažeidimą bauda sieks 1,5 tūkst. litų. Tačiau šios kontrolės priemonės taikomos gan retai, o ir sumokėjus baudą priversti pakeisti pasirinktą ir įregistruotą pavadinimą neįmanoma.
Registro centro atstovas spaudai Aidas Petrošius sakė, kad diskusijos dėl šalyje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sulietuvinimo Lietuvoje kyla bangomis. A. Petrošius kiek ciniškai įvertino prasižengusiųjų persekiojimą ir pabrėžė, kad jo atstovaujama institucija yra liberali. Vyro teigimu, Juridinių asmenų registrą tvarkantis Registrų centras visada supratingai vertina verslininkų bei visuomenininkų norą jų steigiamas įmones ar organizacijas „pakrikštyti“ tokiais vardais, kurie geriausiai atitiktų steigiamo darinio tikslus ir prisidėtų prie jo sėkmės. „Galų gale, tokia yra kiekvieno juridinio asmens steigėjo teisė“, - pabrėžė jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos vyresnioji specialistė Rita Balsevičiūtė sakė, kad ši situacija - lyg piktžaizdė, gilėjanti jau beveik dešimtmetį. Pašnekovės teigimu, ši paradoksali situacija susidarė ne dėl konkrečių žmonių kaltės, bet dėl prasto pačios sistemos funkcionavimo, taip pat dėl Lietuvos bei Europos teisės aktų suderinamumo.
Paklausta, ar verslui globalėjant nebūtų tikslinga ir, galų gale, paprasčiau įteisinti nelietuviškus įmonių pavadinimus, atsakė kategorišku „ne“. Kalbininkės nuomone, dabar nustatytos taisyklės yra pakankamai liberalios. „Jei naujos lietuviškos įmonės steigėjas turi fantazijos, nesunkiai sugalvos pavadinimą, kuris gali būti ir lietuviškas, ir įdomus, ir suprantamas, ir originaliai skambantis net užsieniečiams“, - sakė moteris.
Kol institucijos bando suderinti savo veiksmus, belieka apeliuoti į pilietiškumą ir pasikliauti lietuvių meile gimtajai kalbai.
Siekiant šių tikslų Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyva jau antrus metus iš eilės skelbtas konkursas „Rinkime gražiausią lietuvišką įmonės pavadinimą“. Taip verslininkai, steigiantys naujas įmones, skatinami rinktis skambius, taisyklingus lietuviškus jų pavadinimus. Iš daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų pavadinimų, 2011 m. įregistruotų Registrų centre, gražiausiu lietuvišku įmonės pavadinimu šiemet buvo išrinktas „Tikslus taškas“.
Simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“.