Studentų mokslo darbų konkurse pergalę šventė tik antros ir trečios vietos laimėtojai – Vilniaus universiteto studentai Nerijus Bitinas, gavęs 1,5 tūkst. Lt ir Rita Skridulytė, laimėjusi 1 tūkst. Lt. Pasak V. Vasiliausko, manoma jog, premijos konkurso dalyviams ateityje didės: „Tokie renginiai ir konkursai, skirti jaunųjų specialistų ugdymui yra ne ta vieta, kurioje reikėtų taupyti. Tad jei ekonominė situacija nepablogės, premijų dydis gali kilti“.
Konkurso prizininkai analizavo kainų ir darbo užmokesčio lankstumą Lietuvoje bei paskolų koncentracijos įtaką komercinių bankų veiklai.
Kukli apdovanojimų ceremonija, kurioje dalyvavo keliasdešimt žmonių, neapsiėjo be kuriozų. Apdovanojimo neatsiėmė ne tik pirmosios vietos prizininkas, kurio tiesiog neišrinko, bet ir trečiosios vietos laimėtoja R. Skridulytė. Iš Kauno į apdovanojimus Lietuvos banke skubėjusiai studentei R. Skridulytei sugedo automobilis.
Konkurso organizatorių duomenimis, savo idėjas pateikė dešimt šalies aukštųjų mokyklų studentų. Nepaisant dviprasmiškos situacijos dėl jaunimo ekonomikos idėjų potencialo, Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas pranešė, kad konkurso rezultatai atitiko komisijos lūkesčius. „Gavome tikrai įdomių darbų, iš kurių matome, kad ekonomikos ir finansų skauduliai jauniesiems ekonomistams tikrai rūpi. Norėtume ir tikimės, kad jie nepraras entuziazmo, o ekonomikos idėjų konkursas, kuris taps tradicinis, drąsins ir skatins ieškoti atsakymų į sudėtingiausius ekonomikos klausimus", - sakė V. Vasiliauskas, įteikęs diplomus konkurso nugalėtojams.
Nepaisant konkurso apdovanojimų scenarijaus organizatoriai tikisi, jog toks renginys taps puikia kasmetine tradicija, kuri skatins jaunuolių švietimą ir spartins ekonomikos atsigavimą. „Mūsų ekonomistai ir finansinio stabilumo specialistai skaitydami rado naujų idėjų ir užuomazgų. Šis konkursas – tramplinas į šviesų Lietuvos rytojų“, - kalbėjo V. Vasiliauskas. Kaip teigė konkurso organizatoriai, iš pateiktų darbų, pirmosios vietos nepavyko išrinkti, dėl komisijos narių reiklumo ir kompetetingų darbų stokos.
Žino, kaip stabilizuoti ekonomiką
Antrosios vietos laimėtojas pateikė pagrindinės rekomendacijas, kaip stabilizuoti Lietuvos ekonomiką. Pasak N. Bitino, kainos Lietuvoje nėra lanksčios, tad vykdyti ekspansinę monetarinę politiką ekonomikos pakilimo metu yra labai pavojinga: kainos gali greitai pakilti ir nenusileisti. „Darbo užmokestis Lietuvoje nėra itin lankstus, tad liberalizuotas užmokestis padidintų Lietuvos ūkio konkurencingumą“, - savo įžvalgomis dalinosi N. Bitinas.
„Kadangi kainų lankstumas yra plačiai analizuojamas visame pasaulyje, todėl sumaniau šią temą analizuoti ir pritaikyti susiklosčiusiai situacijai Lietuvoje. Žinoma, tai - labai praktiškas darbas, nes Europos centrinis bankas kainų lankstumą tiria ir sieja su infliacija, o darbo užmokesčio lankstumą - su šalies darbo rinkos konkurencingumu“, - analizavo N. Bitinas.
„Antrosios vietos laimėtojo darbas mūsų vertintojams ir specialistams pasirodė aktualus, kadangi jo siūlymai susiję su Lietuvos darbo rinkos liberalizavimu ir konkurencingumo didinimu“, - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak V. Vasiliausko, bet kuris darbas turi savyje mokslinio darbo užuomazgą ir tai padeda judėti į priekį bei vystytis ekonominei minčiai. Lietuvos bankui, kuris yra viena svarbiausiu ekonomiką tyrinėjančių institucijų Lietuvoje, tad padeda įžvelgt naujus analizavimo kampus ir judėti į priekį.
V. Vasiliauskas neslėpė, jog Lietuvos bankas visuomet ieško kompetetingų specialistų, jaunų ir iniciatyvių žmonių, tad nusipelniusiems konkurso dalyviams ateityje siūlys darbo vietas: „Mes, kaip socialiai atsakingas darbdavys, galime pasiūlyti neblogas darbo užmokesčio sąlygas. O ryšiai su Europos centriniu banku ir kitais komerciniais bankais leidžia mums pirmauti siūlant darbo vietą geriausiems specialistams. Bet kuris pripažinimas yra pastebimas ir į tai atsižvelgiama“, - privalumus jauniesiems ekonomistams vardijo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
.