Apie tai valdžia žino jau ilgiau kaip metus, bet įstatymai nekeičiami. Valdininkai ir politikai iki šiol tik kalba, kad tai būtinai reikėtų padaryti.
Antradienį parlamento Sveikatos reikalų komitetas nagrinėjo buvusios Vilniaus kuro aparatūros gamyklos patalpose įrengiamus loftus. Šį projektą, kuris vadinamas „Loft Town“, vykdo bendrovė „Penki kontinentai“.
Praėjusių metų pabaigoje žemėje greta šio pastato buvo nustatyta 26 kartus leistiną normą viršijanti naftos produktų tarša. Vėliau patvirtintas ir higienos normas viršijantis sunkiojo metalo nikelio kiekis. Po to įmonė išvežė užterštą gruntą.
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl nustatytos taršos, nes nerado jokių įstatymo pažeidimų.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas piktinosi, kad visi leidimai įrengti gyvenamuosius būstus buvusioje gamykloje buvo gauti dar prieš patikrinant, ar jame galima gyventi. Įstatymai nebuvo apeiti – tiesiog dabartiniai įstatymai tokio tikrinimo nereikalauja.
„Duoti visi leidimai statyti ir gyventi, nors teritorijoje, kaip paaiškėjo, yra higienos normą viršijančių medžiagų. Pirmiausia gavote leidimus pradėti statyti, tada buvo padaryti tyrimai, rasta pažeidimų, jūs viską išvalėte ir toliau tęsėte? Tyrimus reikia atlikti prieš sudarant sutartis su žmonėmis, prieš parduodant būsimus butus! - piktinosi jis. - Ši problema vis aktualesnė: buvusių gamyklų yra daug, daug kas nori jas paversti būstais. Ten gali būti didelė tarša, kuri gali pakenkti gyventojams“, - dėstė A. Matulas.
Sveikatos sergėtojai apie tai, kad greta „Loft Town“ gruntas yra užterštas, sužinojo tik gavę skundą, sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro vadovė Rolanda Lingienė. Pasak jos, įstatymai nepažeisti, sveikatos apsaugos tarnybų nuomonės apie planuojamą gamyklos pavertimą būstais pasiklausti nereikėjo.
„Šių gamyklų teritorijų kontrolė yra pavesta regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Teisės aktai nenumato jokių jų sąsajų su sveikatos priežiūros įstaigomis.
Tai, kad šie loftai galimai yra užteršti, sužinojome tada, kai jau buvo išduotas statybos leidimas, kai statyba jau vyko ar galėjo vykti. Visiškai nieko nežinodami nieko negalėjome reikalauti. Tik po skundo pamatėme, kad yra problema. Teisės aktai blogi“, - skundėsi R. Lingienė.
Pasak jos, jei buvusioje gamykloje loftai sudaro mažesnę pastato dalį, tai pastato nebūtina registruoti kaip gyvenamojo.
Tokiu atveju pastatas ir toliau laikomas negyvenamuoju, jam negalioja kelios higienos normos. Nesekama, kad jo apylinkėse nebūtų per daug triukšminga, taip pat nereikalaujama, kad gruntas aplink jį nebūtų užterštas.
„Teritorijų planavimo įstatymas leidžia nekeičiant nei žemės paskirties, nei pastato paskirties jame įrengti iki 49 proc. kitos paskirties patalpų. Todėl, pavyzdžiui, gamybinėse patalpose galima iki 49 proc. ploto paversti gyvenamosiomis patalpomis“, - sakė R. Lingienė.
Nors dar praėjusių metų gale susivokta, kad loftų statytojai randa landų įstatymuose, taisyti jų nė nepradėta. „Pasakyti, kad jau turime konkrečius siūlymus, ką keisti, negalime. Bet tai svarstome, nes tai yra problema“, - nuveiktą darbą apibūdino Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Martinonienė.
Tyrimus „Loft Town“ teritorijoje pernai atliko konsultacinė įmonė „PoliPRO“. Ji tikino, kad loftą tyrė pirkti norinčio kliento užsakymu.
„Loft Town“ vadovė Rūta Rimkienė tvirtino, kad užterštas gruntas būtų buvęs išvežtas bet kokiu atveju, net ir jei nebūtų kilęs skandalas.
Pasak jos, tik pradėjus statybas nebuvo galima išvežti užterštų žemių, mat jos buvo užklotos betono luitais. Todėl iš pradžių buvo rūpintasi gauti statybų leidimus.
„Dabar teritorija yra išvalyta pagal visas nustatytas taisykles. Išvežtas visas užterštas gruntas. Tai patvirtino Geologijos tarnyba.
Pastate dabar įrengtos administracinės patalpos ir butai. Jiems yra taikomos visos gyvenamųjų būstų projektavimo taisyklės“, - teigė ji.
R. Rimkienė taip pat tvirtino, kad „PoliPRO“ tyrimai buvo atlikti neteisėtai, mat nėra įrodymų, kurioje vietoje buvo paimti žemės mėginiai.