Jei galutinai sukirs rankomis su banko „Snoras” administratoriumi, po Lietuvą išsimėčiusiuose „snoriukuose” paštininkai siūlys ne tik susimokėti mokesčius, pasiimti pensiją. Planuojama dar labiau priartėti prie banko – keisti valiutą, siūlyti mokėjimo korteles.
Permainų siekiantis Lietuvos paštas tikisi, jog pernykštė sėkmė, kai pagaliau buvo uždirbta pelno, lydės ir ateityje.
Paštininkai viliasi, kad pelnas artimiausiais metais sieks 1–2 mln. litų. O tai padės siekti dar vieno tikslo – pašto akcijas kotiruoti biržoje.
– Lietuvos paštas po nuostolingų metų pernai uždirbo pelno. Kaip pavyko tai pasiekti? – „Lietuvos rytas” paklausė Lietuvos pašto generalinės direktorės Linos Minderienės.
– Dar prieš metus paštas buvo nustekentas, praradęs rinkas, nuostoliai siekė daugiau nei 10 milijonų litų. Iš nuostolių išbridome pertvarkę įmonės veiklą.
Mažinome ne tik sąnaudas, teko imtis nepopuliarių sprendimų – jie palietė įmonės darbuotojus.
Nors esame didžiausių įmonių ketvertuke, darbuotojų turėjome gerokai per daug.
Prieš dvejus metus pašte dirbo 7,6 tūkstančio žmonių, dabar – beveik 6,9 tūkstančio.
Šios permainos nepalietė mažų pašto skyrių, daugiausia teko atleisti administracijos aparato, kuris buvo pernelyg išpūstas, darbuotojų.
Toks sprendimas buvo neišvengiamas, kad įmonė galėtų išlikti rinkoje.
– Kaip tikitės pabaigti šiuos metus?
– Planuojame metus baigti pelningai. Vienas du milijonai litų – toks galėtų būti stabilus mūsų pelnas ateityje.
Tiesa, pelną riboja tai, kad į Lietuvos paštą nebuvo investuojama. Tad visus išteklius skirsime pagrindinei pašto veiklai plėsti, naujoms paslaugoms diegti, eiti į tarptautinę rinką.
Todėl investicijos ribos ir pelno dydį.
Lietuvos paštas – vienas iš nedaugelio paštų Europoje, kuriame neautomatizuotas laiškų ir siuntų skirstymas, neturi normalaus logistikos centro, pašto skyriai yra nugyventi.
Mes turime kelis finansavimo šaltinius. Įmonė gali skolintis vidaus rinkoje – limitas skolintis iš komercinių bankų siekia beveik 40 mln. litų. Šias paskolas naudojame kasdienės veiklos poreikiams.
Taip pat esame pasitvirtinę 100 mln. litų investicinę programą ilgalaikiams strateginiams projektams – tokiems kaip logistikos centro statybos Kaune, siuntų rūšiavimo ir skirstymo įrangai įsigyti, informacinėms technologijoms diegti.
Tai yra pinigai, kuriuos mums garantuotų valstybė, o paskolintų Europos struktūriniai bankai su mažesne marža ir ilgesniu grąžinimo laikotarpiu, o tai mums labai svarbu.
Trečias šaltinis, dėl kurio jau apsisprendėme, – tai nereikalingo turto pardavimas.
Mes turime nemažai pastatų, įvairių patalpų, kurios yra nugyventos, iš kurių ne tik neuždirbame, bet ir patiriame nuostolių – turime mokėti už jų šildymą, užuot investavę į kitus projektus.
Štai kad ir administracijos patalpos Vilniaus A. Vivulskio gatvėje, kuriose esame įsikūrę. Jos nebeatitinka mūsų poreikių, todėl jas parduosime.
Rugsėjį, prieš šildymo sezoną, žadame kraustytis į Verslo trikampį J. Jasinskio gatvėje, pirmajame jo aukšte įkursime didelį pašto skyrių. Paštas turi būti ten, kur sukasi daug žmonių.
Pardavę nereikalingas patalpas uždirbtume apie 50–60 mln. litų.
Savo pašto skyriams mes galime nuomotis patalpas prekybos centruose, kur didelis žmonių srautas, todėl apyvarta padidėja du tris kartus.
Be to, taip prisideriname prie žmonių poreikių – dirbame prekybos centro grafiku, tad klientai gali naudotis mūsų paslaugomis vakarais, baigę darbą.
– Iš bankrutuojančio „Snoro” banko perkate aptarnavimo skyrius, vadinamuosius „snoriukus”.
Kaip ketinate juos panaudoti?
– Kol kas dar jų neįsigijome, tik pasirašėme sutartį su „Snoro” bankroto administratoriumi, ją turės patvirtinti kreditorių komitetas.
Lietuvos paštas teikia finansines paslaugas. 700 mūsų skyrių galima sumokėti įvairias įmokas, mokesčius, siųsti perlaidas, pasiimti pensijas, pašalpas. „Snoriukų” įsigijimas mūsų veiklos nekeistų, tiesiog išplėstų jau teikiamas paslaugas.
Jeigu pavyktų įsigyti „snoriukus”, bendradarbiautume su bankais, išperkamosios nuomos ir kitomis finansinėmis institucijomis.
Galėtume išleisti ir mokėjimo kortelę – tarkime, žmogus, užuot nešęsis pensiją grynaisiais namo, pinigus laikytų pašte. Galėtume keisti valiutą. Šitaip būtume arčiau žmonių.
Miestuose yra nemažai bankų skyrių, galima naudotis „Perlo”, „Maxima” mokėjimų terminalais, o atokesnėse vietose mažiau galimybių pasiekti banką, tad ten išties galėtume būti naudingi vietos gyventojams.
– Taip būtų įgyvendinama prieš keletą metų nuskambėjusi pašto banko idėja?
– Šiandien mes neplanuojame steigti banko, tiesiog norime plėtoti savo teikiamas paslaugas.
– Sakėte, kad ketinate veržtis į tarptautinę rinką. Kaip tai darysite?
– Potencialą turime ne tik vidaus rinkoje, esame užmezgę santykius su Baltarusija, tai mums atveria duris į Rusiją ir Kazachstaną.
Siuntų srautas iš Europos į šias šalis yra didelis. Kiekvieną dieną mašina su siuntomis iš Europos per Lietuvą važiuoja į Baltarusiją.
Todėl šioje srityje turime nemažai ambicijų.
– Prieš kelerius metus planuota, kad Lietuvos paštas išlikdamas valstybės rankose galėtų būti įtraukiamas į biržos prekybos sąrašą.
Kada tai pasiektumėte?
– Kad būtum įtrauktas į biržos prekybos sąrašą, turi atitikti tam tikrus standartus – dirbti pelningai, ataskaitos turi būti skaidrios, jas turi audituoti tarptautiniai auditoriai.
Manau, įmonė bus pasiruošusi biržai po metų kitų, tačiau tai – akcininko sprendimas.
Išbrido iš nuostolių
* 2011-aisiais Lietuvos paštas uždirbo 736,3 tūkst. litų pelno.
* Ankstesniais metais jo veikla buvo nuostolinga: 2010-aisiais – 10,2 mln. litų, 2009-aisiais – 67,8 mln. litų, 2008-aisiais – 42,6 mln. litų.
* Šiemet pirmą kartą įmonė išmokėjo dividendus – 589 tūkst. litų.
* Lietuvos pašto veiklos sąnaudos 2011 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo nuo 271 mln. iki 185 mln. litų.
Valstybės užduotys – ambicingos
Eligijus Masiulis
Susisiekimo ministras
„Lietuvos pašto nuostoliai kasmet augo. Kai buvo atliktas auditas, pastebėjome, kad tikrieji įmonės veiklos rezultatai tyčia ar netyčia buvo slepiami. Įmonė buvo prie bankroto ribos.
Naujiesiems Lietuvos pašto vadovams buvo iškeltas tikslas gelbėti bendrovę, pertvarkyti sustabarėjusį valdymą, mažinti veiklos sąnaudas. Praėjusiais metais po ilgos pertraukos paštas pradėjo dirbti pelningai, vėl augo pajamos. Šiemet valstybei sumokėti pirmieji dividendai pašto istorijoje.
Kitais metais bus liberalizuota pašto rinka, į Lietuvą ateina naujų kompanijų, todėl negalime trypčioti vietoje. Paštas turi augti, keistis, plėsti paslaugų ratą, gerinti jų kokybę ir tapti stipria valstybės įmone.
Įmonė neturi pakankamai apyvartinių lėšų investicijoms, todėl Lietuvos pašto valdyba, remdamasi kitų šiuolaikiškai valdomų bendrovių patirtimi, nutarė pritraukti pinigų parduodama pašto tiesioginei veiklai netinkamą turtą. Taip mažintume skolinimosi poreikį.
Tokiu būdu šią vasarą prasideda antrasis Lietuvos pašto pertvarkos etapas. Jau įsigyti savitarnos siuntų terminalai, kurie netolimoje ateityje turėtų tapti viena populiariausių paslaugų, perkami „Snoro” bankeliai, kuriuose būtų teikiamos finansinės paslaugos.
Lietuvos paštą po kelerių metų matome kaip modernią stiprią įmonę, kuri teiktų aukštos kokybės paslaugas Lietuvoje ir užsienio kompanijoms, turėtų gerą reputaciją, dirbtų pelningai.
Dar vėliau paštas galėtų eiti į akcijų biržą. Tai būtų papildoma galimybė pritraukti lėšų tolesnei plėtrai.”