Kilus skandalui dėl „Barclays“ manipuliacijų, Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Cameronas pareiškė: „Visai „Barclays“ vadovybei teks atsakyti į keletą rimtų klausimų - kas už tai atsakingas? Kas ketina prisiimti atsakomybę?“
Kai kurie britų politikai paragino „Barclays“ vadovą palikti savo postą.
Anot leiboristų lyderio Edo Milibendo, nusižengę banko darbuotojai „turės už savo veiksmus atsakyti prieš įstatymą“. „Barclays“ bankui buvo skirta 290 mln. svarų sterlingų (apie 400 mln. eurų) bauda už mėginimus manipuliuoti finansinės rinkos LIBOR ir EURIBOR palūkanų normomis, kurios turi įtakos paskolų ir nekilnojamojo turto įkeitimo kainoms.
Didžiosios Britanijos vyriausybinė agentūra FSA ir JAV CFTC kartu su Teisingumo departamentu tvirtina, kad pažeidimai užfiksuoti dar 2005 metais.
Tiek JAV, tiek Didžiosios Britanijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad šioje istorijoje gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Kaip pareiškė JAV teisingumo departamentas, šiuo metu atliekamas ir kitų stambių bankų, kaip „Citigroup“, HSBC, „Deutsche Bank“ ir „JP Morgan“, tyrimas.
Kaip pranešė B. Daimondas, šiuo metu „Barclays“ „baigia ištirti visų darbuotojų, įsipainiojusių į šį skandalą, veiksmus, ir visi nusižengusieji bus atitinkamai nubausti - arba jie turės kompensuoti išlaidas, arba neteks premijų, ar net bus priversti palikti darbą banke“.
Kaip tvirtina tyrėjai, „Barclays“ prekybininkai melavo, kad bankas krečiant finansinei krizei atrodytų saugesnis, o kartais ir bendradarbiavo su kitų bankų prekiautojais siekdami iš to pasipelnyti. „Barclays“ pripažino, kad jo veiksmai 2005-2009 metais „gerokai neatitiko standartų“.
Skandalas skaudžiai smogė „Barclays“ akcijoms, kurios ketvirtadienį atpigo 15,5 proc.
Nukrito ir kitų bankų akcijų vertė - RBS akcijos atpigo 11,5 proc., „Lloyds“ - 3,9 proc., HSBC - 2,6 procento.
