Įspūdingų stadionų statybą švedai patikėjo lietuviams (papildyta)

Kuo pasižymi vidinis stadiono fasadas? Iš ko pagaminti atitvarai? Kur sumontuotos apsaugos sienelės? Statybinių konstrukcijų montavimo profesionalai čempionatą stebėjo kitomis akimis. Lietuvos bendrovė „Staticus” keturiuose Švedijos stadionuose montuoja fasadų konstrukcijas, „aprenginėja” futbolo arenas stiklo ir kitų medžiagų drabužiu.

Sudėtingos konstrukcijos ir griežti reikalavimai nesukliudė lietuviams laimėti konkursų Švedijoje.
Sudėtingos konstrukcijos ir griežti reikalavimai nesukliudė lietuviams laimėti konkursų Švedijoje.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Jul 1, 2012, 1:55 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 1:37 PM

O švedai stebėjosi, kad darbščių ir sumanių projektuotojų šalis pati neturi nė vieno padoraus stadiono.

Rudenį – pirmosios rungtynės

„Žinoma, buvo įdomu stebėti, kas vyksta futbolo stadione. Tačiau dar įdomiau pamatyti, kaip pastatytas pats stadionas”, – neslėpė bendrovės „Staticus” projekto vadovas Ramūnas Filipavičius.

Nieko keista – statybininkai iš Vilniaus nuo praėjusių metų įrenginėja keturis Švedijos stadionus – montuoja konstrukcijas, stiklus. Nuo jų išmonės priklauso visas stadiono fasadas.

Didžiausias iššūkis – Stokholme statomas 30 tūkst. vietų stadionas.

Lietuviai darbuojasi ir viename sostinėje statomame nacionaliniame stadione „Friends Arena” – jame bus 50 tūkst. žiūrovų vietų.

Lapkričio 14-ąją „Friends Arena” turėtų įvykti draugiškos rungtynės – susitiks Švedija su Anglija. Laiko – ne per daugiausia, nes švedai mūsiškiams patikėjo „aprengti” dar du atviro tipo stadionus mažesniuose miestuose – Linšiopinge ir Vekšėje.

Stadiono kaina – milijardas

Kam švedams tiek naujų stadionų?

Todėl, kad jie atsakingai ruošiasi būsimam Europos moterų futbolo čempionatui, kitais metais vyksiančiam jų šalyje.

Be to, jie tikisi, kad vėliau surengs ir Europos vyrų futbolo čempionatą. Vikingai rimtai nusiteikę tapti futbolo centru Skandinavijoje.

Į stadiono „Stockholmsarenan” statybą švedai nutarė investuoti kiek daugiau nei 2,7 mlrd. kronų (1,03 mlrd. litų).

Vakar pasibaigusį Europos futbolo čempionatą kai kurie mūsų šalies statybininkai ir projektuotojai stebėjo ne kaip paprasti sirgaliai. Vyrai atidžiai sekė ne tik tai, kas vyko ant vejos, bet ir vertino aplinką už jos. Mat šiuo metu jie įrenginėja naujai statomus įspūdingus stadionus Švedijoje, kurioje kitais metais vyks Europos moterų futbolo čempionatas.

„Priėmėme iššūkį suprojektuoti ir sumontuoti iki šiol mums didžiausią objektą užsienyje. Man kartu su komanda buvo patikėta suvaldyti šį projektą”, – pasakojo R.Filipavičius.

O pusiau dengta „Friends Arena” švedams kainuos 2,2 mlrd. Švedijos kronų (0,74 mlrd. litų).

Nemažai kainuos jau esančių stadionų šalyje parengimas, renovacija.

„Švedai daug investuoja į futbolo arenas, o svarbius darbus patikėjo mums”, – pažymėjo „Staticus” atstovas Vaidas Vičius.

Metė didelius pinigus

Statybininkai iš Lietuvos stadionuose montuoja ne tik fasado konstrukcijas, bet ir vidines pertvaras. „Visa stadionų išorė ir dalis vidinių pertvarų yra patikėta mums”, – pabrėžė V.Vičius.

„Stockholmsarenan” stadione lietuviams teko montuoti net dvigubą fasadą, įskaitant specialius stiklus, sulaikančius saulės spindulius.

Visos sudėtingo statinio konstrukcijos montuojamos nuo specialiai šiam projektui sukurtos montavimo įrangos – aplink stadioną važinėjančios platformos.

Švedai tikrai negaili pinigų šioms milžiniškoms statyboms.

Pasirodo, viskas prasidėjo, kai Europoje kilo ekonominė krizė.

Švedijos valdžia nusprendė mesti didelius pinigus į valstybinius projektus, kad ekonomika judėtų.

Tad šalyje kyla ne tik nauji stadionai, bet ir kalėjimai, teatrai, teismo rūmai, administraciniai pastatai.

Prisimena lietuvių pergalę

Nacionalinis stadionas, kurio fasadą montuoja lietuviai, stovi prie pat „Globe” arenos. Joje 2003 m. mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione. Tai lietuvių statybininkams sukelia malonių prisiminimų.

Kaip paaiškino „Staticus” atstovas V.Vičius, naujasis futbolo stadionas ir krepšinio arena sudaro vieną kompleksą.

Nacionalinį stadioną Stokholme švedai ketina pritaikyti ir kitoms sporto šakoms, įvairiems renginiams, taigi jis bus daugiafunkcis.

O „Friends Arena” daugiausia bus naudojama futbolo rungtynėms. Tačiau šalia jos jau statomi gyvenamieji ir administraciniai pastatai. Lietuviai statybininkai čia taip pat darbuojasi.

Beje, pagrindinės medžiagų tiekėjos šiai statybai taip pat yra lietuvių įmonės.

„Šie du Stokholmo stadionai mums pasirodė labai panašūs, net fasadinės medžiagos, jų panaudojimas buvo panašus, nors projektavo skirtingi architektai”, – pažymėjo V.Vičius.

Aistros – moterų varžybose

Lietuviai futbolo stadionus „aprengia” pagal galiojančius FIFA ir UEFA standartus, tad konstrukcijos ir stiklas turi būti patikimesni nei įprastame biurų pastate.

„Stadionuose žmonių būna daug, tad ir reikalavimai kitokie”, – pabrėžė pašnekovas.

Statybų užsakovai reikalauja dvigubai ilgesnio garantinio laikotarpio nei statant įprastą administracinį pastatą.

Nors švedai nepasižymi agresyviais futbolo sirgaliais, visoje Europoje galioja tos pačios stadionų statybos taisyklės.

„Mes juokaujame, kokios čia aistros virs, kai vyks moterų futbolo čempionato rungtynės”, – šyptelėjo V.Vičius.

Statybas gali stebėti visi

Nacionalinio stadiono statybų aikštelėje veikia ir projektavimo biuras, taigi projektuotojai su darbų vadovais gali tartis net neišėję iš statybvietės.

„Darbų mastas milžiniškas, švedai bijo, kad per atstumą nesusikalbėsime, tad biuras įrengtas ten pat”, – pasakojo rinkodaros projektų vadovas V.Vičius.

Juk kylant stadionui projektuotojams tenka papildyti vieną kitą detalę.

Abu Stokholme kylantys stadionai turės užtraukiamą stogą, o Linšiopinge ir Vekšėje stogų nebus. Šių miestų stadionuose lietuviai irgi montuoja fasadų konstrukcijas.

Šių arenų statybų pabaiga – jau šį rudenį. Beje, kiekvienas internautas gali stebėti, kaip statomos arenos, mat statybvietėse veikia kameros, transliuojančios vaizdą į tam skirtas interneto svetaines.

Stebisi, kad neturi stadiono

Visi plušantys stadiono statybose mielai šnekučiuojasi apie futbolą, aptarinėjo ir Europos čempionato rungtynes.

„Švedai labai nusiminė, kai gana anksti iškrito iš čempionato. Švedijoje futbolas dabar itin populiarus”, – prisiminė V.Vičius.

Beje, švedai neblogai žino ir apie Lietuvos futbolą, ir tai, kad mūsų šalyje nėra nė vieno modernaus stadiono.

„Jie tuo labai stebisi, juokiasi iš to nepastatyto stadiono Šeškinėje”, – pasakojo pašnekovas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje pastatyti panašų į dabar kylantį nacionalinį stadioną Stokholme būtų kur kas pigiau. Ne tik dėl pigesnės darbo jėgos.

„Daug ką galima padaryti paprasčiau, pavyzdžiui, atsisakant užtraukiamo stogo, kuris sudaro didžiąją kainos dalį”, – skaičiavo V.Vičius.

Beje, lietuviai statybininkai turėjo progos įsitikinti, kaip Švedijoje rūpinamasi darbo sąlygomis.

„Jei kas nors pasiskųstų prastomis darbo sąlygomis, projektas galėtų būti sustabdytas”, – sakė V.Vičius.

Dėl užsakymų Švedijoje lietuviams tenka pakovoti konkurencinėje kovoje ne tik su vietos bendrovėmis. „Varžytis tenka kone su visa Europa”, – teigė „Staticus” atstovas.

Kodėl lietuviai?

„Vien tik kaina Švedijoje nepakonkuruosi”, – sakė „Staticus” rinkodaros projektų vadovas, kai paklausiau, kodėl lietuviams patikėti darbai Švedijos futbolo stadionuose. Skandinavai domėjosi, kaip lietuvių įmonė įrengė fasadų konstrukcijas kituose pastatuose.

Mūsiškiai dar anksčiau stiklu ir kitomis fasado konstrukcijomis apdengė Švedijos miesto Jonšiopingo muzikinį teatrą.

Ypač sudėtinga užduotis lietuviams teko Geterborge. Čia reikėjo sumontuoti aplink pastatą besisukančias milžiniškas žaliuzes. Švedai norėjo, kad jos judėtų kartu su saule. Taip viršutiniai pastato aukštai apsaugomi nuo spindulių.

„Šio darbo daugiau niekas nesiėmė, nors pats projektas gavo daugybę apdovanojimų”, – pažymėjo „Staticus” atstovas.

Lietuvių darbas įtiko švedams, tad rezultatas virto gera rekomendacija.

„Mes dažnai pasiūlome ir alternatyvių sprendimų, darome ne tik tai, kas suprojektuota.

Tai didelis privalumas, todėl švedai mumis jau pasitiki”, – teigė „Staticus” rinkodaros projektų vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.