Šįmet į Lietuvą per keturis mėnesius buvo importuota daugiau nei 232 tonos kvapiojo tualetinio vandens ir per 11 tonų kvepalų, skelbia Statistikos departamentas. Pernai per tą patį laikotarpį iškvepinome 154,3 tonos tualetinio vandens ir 21,7 tonos kvepalų, o užpernai atitinkamai 162,4 ir 11,5 tonos.
Jau keletą metų daugiausia šios produkcijos mus pasiekia iš kaimyninės Lenkijos. Šiemet kaimynai mums atvežė 110 tonų tualetinio vandens ir 4,9 tonos kvepalų, pernai atitinkamai 72,6 ir 15,1 tonos.
Nemažai šių gaminių atkeliavo iš Latvijos, Estijos, Čekijos, Baltarusijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Turkijos. Kvepalų tėvyne laikoma Prancūzija į Lietuvą šiemet importavo tik 0,3 tonos kvepalų ir 17,1 tonos tualetinio vandens, Ispanija atitinkamai 0,1 ir 12, Italija – 0,1 ir 4,2 tonos.
Kad lietuviai mėgsta kvepintis, liudija ne tik tonos įvežamų kvepalų, bet ir jų pardavimo vietos – specializuotos parduotuvės, prekybos centrai, interneto parduotuvės, turgūs. Kai kuriuose interneto forumuose kvepalų siūloma įsigyti gana neįprastai – į jūsų atsineštą tarą galima įpilti pageidaujamą kiekį.
Rinkoje pilna klastočių
„Pusę atlyginimo paklojote už kvepalus ir jais pasikvepinę po pusvalandžio iš nieko nesulaukėte pagyrimų, kad skaniai kvepiate, nes aromatas paprasčiausiai išsikvėpė? Tuomet kaltinkite lenkus.
Kalbama, kad kaimynai lenkai taupo kvapiąsias esencijas, jų kompozicijas keičia kitomis, dėl to nukenčia plačiai reklamuojamo gaminio kokybė, tačiau kaina išlieka kaip originalaus aromato”, – sakė kelių nedidelių kosmetikos parduotuvių savininkas Robertas, nepanoręs skelbti savo pavardės. Pasak jo, neverta net abejoti, kad šalies rinka yra pripildyta kvepalų klastočių.
Kad žmogus sugebėtų atskirti kokybišką gaminį nuo padirbto, jis bent kartą gyvenime turėtų įsigyti originalą. Jei nėra galimybės nuvykti į Prancūziją ir ten nusipirkti „Dior”, o į Italiją – „Versace”, pigiau jų galima rasti neapmuitintų prekių parduotuvėse („duty-free shop”), kurios veikia tarptautiniuose oro uostuose, muitinės pasienio kelio postuose.
Kopija – sunkiai atpažįstama
Pasak pašnekovo, dažniausiai klastotės būna trijų rūšių: vadinamosios imitacijos, versijos ir kopijos. Imitacijos atkartoja originalo pakuotę, flakoną, tačiau tik atidžiau apžiūrėjus galima pastebėti kvepalų pavadinime pakeistas raides: ne „Hugo Boss”, o „Nugo Boss”, ne „Guerlain”, o „Guerlen”, vietoj „Lacoste” – „a La kostra”, „Kezno”, „Genzo” vietoj „Kenzo”, „Chanell”, o ne „Chanel” ir pan.
Šių klastočių gamintojai puikiai žino, kad dažnai pirkėjas tiksliai neįsidėmi kvepalų pavadinimo, juolab jei jis parašytas svetima jam kalba. Pakanka atkartoti pakuotę, panaudojant tą patį šriftą, logotipą, proporcijas ir mažytėmis raidelėmis kur nors apačioje parašyti, kad „Pagaminta Turkijoje”.
Kvepalai versijos, skirtingai negu imitacijos, dažniausiai tiksliai neatkartoja originalo pakuotės. Jas galima atskirti pagal labai smulkų, vos matomą pakuotės apačioje esantį užrašą „version”, tačiau ir jo gali nebūti.
„Sudėtingiausia atpažinti kopiją. Plika akimi galite nepastebėti jokių skiriamųjų ženklų, kartais kopiją gali išduoti tam tikri užrašai. Pavyzdžiui, ant tikrų prancūziškų kvepalų niekada nebus rašoma „parfume”, nes taisyklingai – „parfum”, arba žodis „France” vietoj „Made in France”.
O užrašas „Paris–London–New York”, kiek žinau, dar praėjusį šimtmetį buvo laikoma akivaizdžiu klastotės ženklu”, – sakė Robertas.
Ant pakuotės – būtini užrašai
Kvepalų žinovas patarė atkreipti dėmesį į dar kelis svarbius požymius, leidžiančius atpažinti klastotę. Pakuotės kartonas turi būti sniego baltumo – ne pilkšvo, žalsvo ar purvinai gelsvo atspalvio.
Peršviečiama polietileno plėvelė turi būti suklijuota lygiai ir atrodyti lyg sulydyta, o jos viršuje turi būti nedidelis liežuvėlis, kurį patraukus plėvelė lygiai atsiklijuoja. Tačiau ne visi gamintojai būtent tokiu būdu supakuoja savo gaminius. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį ir į užrašus ant pakuotės.
Gamintojo logotipas turi būti tiesiog atspaustas ant kartono, o ne išspausdintas ar dar blogiau – užrašytas ant polietileno plėvelės. Būtina atidžiai perskaityti ir gaminio sudėtį. Anksčiau gamintojui pakakdavo nurodyti tik spirito koncentraciją ir kvapiųjų medžiagų sudėtį, o dabar taisyklės reikalauja pažymėti ir į sudėtį įeinančius galimus alergenus iš neseniai sudaryto jų sąrašo (jų yra net 26).
Ant kvepalų pakuotės dugno privalo būti ir brūkšninis kodas. Jis neturėtų atrodyti išplaukęs, neaiškus. Jeigu kvepalai pagaminti Prancūzijoje, brūkšninis kodas prasideda skaičiais 30–37, jei Vokietijoje – skaičiais 400–440, jei Jungtinėje Karalystėje – 50, jei Ispanijoje – 84, jei Italijoje – 80–83, jei JAV ir Kanadoje – 00–09.
Be to, ant originalios pakuotės visada privalo būti nurodyta informacija apie šalį – gamintojas, produkto pagaminimo data ir galiojimo laikas. Visi užrašai – aiškūs ir įskaitomi.
Patikrinti galima ir šaldytuve
Prieš atidarydami pakuotę nepabijokite jos keletą kartų supurtyti – neturėtų pasigirsti jokio garso, kvepalų flakonas neturėtų laisvai makaluotis dėžutėje.
Jei kvepalų flakonas jau jūsų rankose, apžiūrėkite, ar sutampa ant jo esantys užrašai ir brūkšninis kodas su tuo, kas yra ant pakuotės. Kvepalų flakono kamštukas turėtų standžiai liestis prie flakono pagrindo, o pulverizatoriaus mechanizmas neturėtų prasisukti – tvirtai laikytis. Atkreipkite dėmesį į flakono stiklą. Jis turi būti kokybiškas, skaidrus, be jokių nelygumų ar oro burbuliukų.
Originalių kvepalų flakonai gaminami specializuotose gamyklose ir yra ne mažiau vertingi už patį aromatą, o kartais net brangesni už jį. Tai tarytum maži meno kūriniai, tualetinio stalelio puošmena. Tai labai svarbi detalė, galinti padėti atskirti klastotę. Pašnekovas patarė kiekvienam abejojančiam pirkėjui nesigėdyti ir įsigytą gaminį patikrinti parduotuvėje, nenuėjus nuo kasos, pardavėjos akivaizdoje.
„O jei jau įsigytus kvepalus parsinešėte namo ir vis tiek dar abejojate dėl jų tikrumo, 15–20 minučių įdėkite flakonėlį į šaldytuvą. Jei flakone esantis skystis susidrums – jus apgavo, jei ne – įsigijote tikrus kvepalus. Šiuo naminiu metodu galima tikrinti tik visus spiritiniu pagrindu pagamintus kvepalus”, – paaiškino Robertas.
Reikalaukite mėginio
Bendrovės „Fragrances International”, valdančios „KristiAnos” ir „Kosmados” parduotuvių tinklą, mokymų vadovė Aušra Vareikienė patikino, kad, norint būti šimtu procentų tikriems dėl kokybės, bet kurį kosmetikos gaminį reikėtų stengtis įsigyti iš oficialių jo platintojų. Oficialūs parfumerijos ir kosmetikos prekių pardavėjai su gamintojais sudaro specialias sutartis, leidžiančias jiems prekiauti gamintojo produkcija nurodytoje teritorijoje. Šios sutartys garantuoja, kad yra prekiaujama tik originaliomis ir patikrintomis prekėmis.
A.Vareikienės teigimu, visos originalios prekės yra pažymimos specialiu kodu, kuris žinomas tik gamintojui ir pardavėjui. „Visi kvepalų flakonai turi turėti vadinamąją oro plombą – pulverizatoriaus mechanizmas kvepalus purkš tik paspaudus jį iki 20 kartų. Tai įrodymas, kad iki jūsų niekas tų kvepalų nelietė.
Niekada nepasitikėčiau pilstomais, internete ar gerokai pigiau nei paprastai parduodamais parfumerijos gaminiais. Originalūs kvepalai gaminami tik iš aukščiausios kokybės medžiagų, todėl jų kaina visada bus didesnė. Įtarimų kiltų ir tuomet, jei nėra mėginių. Visi tiesiogiai iš gamintojo produkciją imantys pardavėjai privalo turėti kiekvieno gaminio mėginius”, – kalbėjo A.Vareikienė.
Ji paneigė kalbas, kad kvepalų mėginiai, kuriuos galima išmėginti parduotuvėje, yra pagerinti – geriau ir ilgiau išlaiko aromatą nei įsigytas produktas.
„Tai mitas. Tokios kalbos nelogiškos. Įsivaizduokite, kaip turėtų būti išplėtota mėginių gamyba. Siūlyčiau visada atkreipti dėmesį į tai, ką bandote kaip mėginį ir ką po to perkate. Jei mėginyje buvo kvapusis vanduo, o įsigijote tualetinį vandenį – žinoma, kad jis trumpiau laikys.
Jeigu atrodo, kad aromatas pasikeitė ir yra ne toks, kokį bandėte parduotuvėje, reikėtų žinoti, jog kvapą ir jo pajautimą gali lemti daugybė veiksnių – pradedant oro temperatūra iki baigiant jūsų tos dienos nuotaika”, – sakė A.Vareikienė. Ji parduotuvėje rekomenduoja vienu metu išbandyti ne daugiau kaip 3–5 skirtingus kvapus, o pasikvepinus dviem apie porą valandų pasivaikščioti – patikrinti, ar neerzina.
Reikia mokėti kvepintis
Paklausta, ar apie kvepalų kokybę gali ką nors pasakyti flakone esantis šiaudelis ir jo pasvirimo kampas, A.Vareikienė atsakė, kad nieko apie tai nėra girdėjusi. Jos teigimu, kiekvienas gamintojas yra suinteresuotas, kad jo kvepalų flakonas būtų ištuštintas iki paskutinio lašo. Tad šiaudelis turi būti tam tikru kampu pasviręs – jis stačias negali stovėti dar ir dėl to, kad flakono dugnas visada būna šiek tiek išgaubtas. Ji įspėjo, kad nepurškiami kvepalai kartais gali susidrumsti dėl netinkamo jų naudojimo.
„Jei atidarę tokių kvepalų indelį kvepinsitės ne jo kamšteliu, o pirštu – neatmetama galimybė, kad ant piršto esantis tam tikras įvairių bakterijų kiekis pateks į kvepalus ir dėl to atsiras drumzlių”, – tikino pašnekovė. A.Vareikienė pabrėžė, kad tik kvepalais galima kvepinti kūną – pulsuojančias jo vietas. Kvapusis ir tualetinis vanduo purškiamas debesiu aplink save. Tuomet kvepia plaukai, drabužiai, oda.
„Nereikia bijoti tualetinio vandens purkšti ant drabužių, išskyrus gaminius iš šilko, kailio ir odos. Jei jau norite, kvepinkite tik šių drabužių vidinę dalį – pamušalą. Ypač gerai ir ilgai aromatą išlaiko vilna. Nereikėtų pamiršti ir to paties aromato kitų kūno priežiūros priemonių, puikiai išlaikančių aromatą.
Pavyzdžiui, kūną pasitepusios kvapiuoju kremu ar pieneliu kvepėsite gerokai ilgiau – tol, kol nenusiprausite po dušu – nei pasinaudojusios dezodorantu ar tualetiniu vandeniu”, – patarimus dalijo A.Vareikienė.
Verslininko žmonai Lietuvoje kvepalai per brangūs
Ukmergėje gyvenanti namų šeimininkė 41 metų Asta A. neabejinga kvepalams, šiuo metu ji turi apiei 30 pavadinimų kvepalų (nuotr.). „Visas kvepalų naujienas sužinau iš interneto: perskaitau, pasižiūriu vaizdo medžiagą, reklaminius klipus, žodžiu, viską, net gamybos procesą, jei jis, aišku, nufilmuotas.
Pagal tai, kaip gamintojas pateikė, išreklamavo savo naują aromatą, išsirenku 2–3 ir vykstu į specializuotas parfumerijos parduotuves „KristiAna”, „Sarma” ar „Douglas” jų išmėginti. Atsirinkusi vienus patinkančius kvepalus laukiu kelionės į užsienį, kada tos šalies oro uosto neapmuitintų prekių parduotuvėje galėsiu juos nusipirkti, arba ko nors kito paprašau tai padaryti. Taip kvepalais apsirūpina visos mano pažįstamos pasiturinčios moterys. Lietuvoje už juos tektų permokėti.
Pirkti Lietuvoje kvepalus brangu, jų kaina neatitinka statistinio vidutinio lietuvio gaunamų pajamų, o ir žinote, čia kaip su degtine – kas trečias butelis išpilstytas kokiame nors Kauno garaže”, – kalbėjo vyro verslininko išlaikoma Asta A. Naujausias jos pirkinys – Jungtinėje Karalystėje, oro uoste, pirkti vieni mėgstamiausių „Chanel Allure Sensuelle”. 100 ml šio parfumuoto vandens Astai A. nekainavo nė 300 litų – tai beveik 100 litų pigiau, nei jis kainuoja Lietuvoje.
Gali sukelti pykinimą
Kvepalų klastočių gamintojai jas gamindami neretai naudoja įvairius pakaitalus, leidžiančius sumažinti ne tik gamybos sąnaudas, bet ir kainą, kurią sumoka pirkėjas. Pavyzdžiui, vietoj etilo spirito gali būti naudojamas gerokai pigesnis ir tik techniniams tikslams tinkantis metilo spiritas arba metanolis. Tai nuodinga medžiaga. Net nedidelis jos kiekis, patekęs į organizmą, gali būti pavojingas ar net mirtinas. Nuo tokių kvepalų gali pradėti skaudėti galvą, imti pykinti, net dvejintis akyse, gali atsirasti pilvo skausmai, varginti bendras silpnumas – taip veikia per odą prasiskverbti sugebantys metanolio garai. Jie erzina kvėpavimo takus ir gleivinę, pažeidžia regos nervą.
Pirkėjo teisės, Elena Rinkevičienė
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė
„Pernai inspekcija pagal vartotojų skundus dėl kosmetikos gaminių atliko 13 patikrinimų, iš jų 7 buvo pagrįsti, o dėl kvepalų buvo gautas vienas skundas. Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė – šiuo atveju kvepalai – ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pagal Daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: - pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; - atitinkamai sumažinti prekės kainą; - per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; - atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus tai padarė pats vartotojas ar trečiųjų asmenų padedamas. vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.”
Populiariausios „Chanel” klastotės
Gintarė Vitkauskaitė
Muitinės departamento atstovė spaudai
„Šalies muitinė 2010 metais nustatė 10 atvejų, kai į Lietuvą buvo įvežti, kaip įtariama, intelektinės nuosavybės teises pažeidžiantys – suklastoti parfumerijos gaminiai, o 2011 metais – jau 30 atvejų. Suklastotų prekių į mūsų šalį įvežama įvairiais būdais. Dauguma sulaikytų prekių būna užsakytos interneto parduotuvėse ir siunčiamos į Lietuvą smulkiomis pašto siuntomis iš Kinijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Turkijos. Klastotų prekių vertės muitinė neapibrėžia, nes dažniausiai sulaikomi paštu siunčiami parfumerijos gaminiai, prie kurių nepridedamos sąskaitos arba jose nurodomos sumos neatitinka realių.
Tarp klastočių populiariausi yra prekių ženklai „Chanel”, „Hugo Boss”, „Dior”, „Versace”, „Paco Rabanne”, „Dolce & Gabbana”, „Carolina Herrera”. Nustatyti klastotes padeda profesionalumas, darbo patirtis ir veikiantis efektyvus klastočių atpažinimo mechanizmas. Muitinė aktyviai bendradarbiauja su originalių prekių gamintojais ir jų atstovais Lietuvoje, pasitelkiamos ekspertų išvados.”
Žymos
Kvepalų koncentracija, arba ką reiškia ant pakuotės esantys raidžių deriniai. Atitinkamos raidės žymi koncentraciją – koks procentas natūralaus ir gryno eterinio aliejaus yra ištirpęs gaminant kvepalus naudojamame alkoholyje. Kuo didesnė kvepalų koncentracija, tuo kvepalai ilgiau skleis aromatą ir bus brangesni. Procentai, kuriuos matome ant kvepalų pakuotės, nurodo spirito stiprumą. Didžiausia jo koncentracija – tikruose kvepaluose.
PP – „pure parfum”, arba tikri kvepalai. Kvapiųjų medžiagų juose yra 20–30 proc., laikosi apie 8 valandas. EDP – „eau de parfum”, arba kvapusis vanduo. Kvapiųjų medžiagų – 15–20 proc., laikosi iki 4 valandų. EDT – „eau de toilette”, arba tualetinis vanduo. Kvapiųjų medžiagų – 10–15 proc. (moteriškuose „pour femme”) ir 6–12 proc. (vyriškuose „pour homme”), laikosi iki 2 valandų. EDC – „eau de cologne”, arba odekolonas. Kvapiųjų medžiagų – 2–5 proc., laikosi panašiai kaip ir EDT. Reikėtų žinoti, kad JAV pagaminti „cologne” pavadinti gaminiai savo sudėtimi prilygsta prancūziškiems EDP ir EDT – turi 12–20 proc. kvapiųjų medžiagų. Beje, amerikiniai gaminiai visada pasižymi daug intensyvesniu aromatu nei europietiški. DP – „deo parfum”, arba kvapusis dezodorantas. Kvapiųjų medžiagų – 3–5 proc., laikosi ne ilgiau kaip ir EDT, EDC. Ant pakuotės šalia tūrio mililitrais galima rasti ir žymą – „fl.oz.”. Tai amerikietiškas tūrio vienetas, reiškiantis „skysčio uncija”. Vienas „fl.oz.” yra lygus 30 mililitrų.