48 metų ūkininko laukai driekiasi per penkiolika hektarų, dalį vaistažolių vyras augina saulėtoje atšlaitėje, dalį – paūksmėje, o dar kitus – nuosavame miške ar drėgnoje tvenkinio pakrantėje.
Vaistiniais augalais M.Angielczyką vaikystėje sudomino senelė, pas ją susirgę kaimynai eidavo prašyti žolelių.
Baigęs žemės ūkio technikumą vyriškis prieš 22 metus nusprendė savo pomėgį paversti verslu – įkūrė žolelių arbatos, prieskonių ir kosmetinių higienos priemonių gamybos įmonę „Gamtos dovanos” („Dary Natury”).
Iš pradžių ūkininkas ūkį puoselėjo savo ir savo šeimos narių jėgomis, tačiau įmonės produktams išpopuliarėjus teko samdyti darbuotojų. Dabar jų triūsia per šešiasdešimt.
Verslas išsiplėtė, tad lenkas pats užaugina tik tris procentus augalų, kurių reikia arbatai, prieskoniams ar kosmetikai gaminti. Didžiausią žaliavos dalį jis perka iš kitų žemdirbių ir vaistažolių rinkėjų.
Pernai įmonės pelnas viršijo aštuonis milijonus zlotų, o produkcija jau keliauja ir į JAV, Angliją, Skandinavijos valstybes.
Prieš penkerius metus verslininkas nusprendė plėsti verslą ir įkūrė žemės ūkio turizmo gamtos pažinimo centrą „Žaliasis kampelis”. Čia atvykėliai gali susipažinti su gydomaisiais augalais, išmokti rinkti ir paruošti vaistažoles, daryti žolių arbatas ar antpilus su alkoholiu.
Netrukus sodyboje iškils muziejus, kuriame bus supažindinama su žolininkystės tradicijomis ir ją apipynusiomis legendomis.
M.Angielczykas muziejuje nori įamžinti papročius, kurie baigia išnykti. Juk anksčiau prieš pradedant statyti namą, sėti ar nuimti derlių, gimus kūdikiui ar laidojant artimąjį, siekiant ištekėti ar kad išvyka būtų sėkminga būdavo atlikamos apeigos su augalais.
Žmonės tikėjo, kad augalai gali numalšinti karščiavimą, sustabdyti kraujavimą, sukelti vėmimą ar net tapti mirties priežastimi, todėl žolėms jie suteikdavo net legendinių galių.
Kad turizmo centro svečiai galėtų geriau įsijausti į praeitį, šeimininkas siūlo pernakvoti ne tik minkštose lovose, bet ir ūkiniame pastate ant šieno.
