Juosta prasideda pasakojimu apie pirmąjį elektromobilį „Electrical Vehicle 1” – EV1, kurį sukūrė „General Motors”.
Tačiau vėliau visas šių automobilių parkas buvo sunaikintas, o kompanija prisipažino, kad tada, kai nusprendė gaminti EV1, pasuko neteisinga kryptimi ir todėl atsidūrė aklavietėje.
Beje, šiai temai buvo skirta ir pirmoji režisieriaus juosta „Kas užmušė elektromobilį?” O štai dabar elektra varomas automobilis, užgniaužęs skriaudą, mėgina atkeršyti žmonėms už jų abejingumą ir panieką.
Tarp kūrėjų – savamokslis
„Elektromobilio keršto” kūrėjai galėjo pasidairyti po du pagrindinius elektromobilių gamintojus – „Nissan” ir „General Motors”, taip pat elektra varomų automobilių industrijos naujoką „Tesla Motors”.
Tad nieko nuostabaus, kad dokumentinė Ch.Paine’o juosta daugiausia pasakoja apie šias bendroves ir apie amerikiečių mėgėją konstruktorių, pravarde Gadgetas.
Pastarasis atstovauja tūkstančiams pasaulio žmonių, kurių pastangomis atsirado elektromobiliai, kurti net tuomet, kai automobilių bendrovėms tai rūpėjo mažiausiai.
Gadgetas visą gyvenimą užsiima tuo, kad paprastus automobilius paverčia varomais elektra, ir įsigudrina iš to mažumėlę uždirbti.
„Elektromobilio kerštas” turi keturis pagrindinius herojus, sukūrusius elektromobilius, – Bobą Lutzą („Chevy Volt”), Eloną Muską („Tesla Roadster”), Carlosą Ghosną („Nissan Leaf”) ir Gadgetą (daug įvairių elektra varomų automobilių).
Juostos žvaigždė – itin brangus ir itin sumanus sportinis elektromobilis „Tesla”.
E.Muskas nusprendė visas savo santaupas investuoti į bendrovę, kuri kurtų brangius ir kokybiškus, elektra varomus automobilius.
B.Lutzas iš „General Motors” pasuko kitu keliu. Kažkada atsisakęs minties kurti elektromobilį, tik po daugelio metų rado savyje jėgų pripažinti padaręs klaidą ir vėl grįžti prie to. Jo įsivaizduojamas elektromobilis – labai praktiškas keturratis, skirtas kasdien važinėti po miestą.
Visiškai kitoks C.Ghosno, kurį „Elektromobilio keršto” režisierius su sarkazmo gaidele apibūdina kaip labai taupų žmogų, net iš lovos ryte nesikelsiantį už dyką, požiūris.
C.Ghosnas iš „Renault-Nissan” ne tik siekia sukurti elektra varomą automobilį, bet ir nori, kad jis būtų maksimaliai nebrangus. Užsibrėžęs šį tikslą, akylai stebi konkurentų veiksmus.
Bet 2008-ųjų krizė išmuša visus iš vėžių. Nebeperkami net įprasti automobiliai, kompanijos apkarpo pinigus naujiems konstruoti.
Po krizės – atgimimas
E.Muskas atsiduria ant finansinio bankroto slenksčio, pinigai baigiasi, jis net neturi iš ko mokėti darbuotojams atlyginimų.
Negana to, dar prasideda masinis automobilių grąžinimas dėl daugybės lūžių. E.Muskas ryžtasi rizikingam žingsniui – biudžetinio sportinio automobilio „Model S” kūrimui. Jis su širdgėla kalba apie tai, kad dirba kiaurą parą, nuolat neišsimiega ir jau keletą kartų buvo arti nervinio išsekimo ribos.
Nėra ko pavydėti ir kitiems „Elektromobilio keršto” herojams. „General Motors” kasdien praranda milijardus dolerių, B.Lutzas laikomas keistoku žmogumi, „General Motors” geriausių vadybininkų sąraše jis įrašytas pirmas, kurį trokštama išleisti į pensiją.
Už C.Ghosno nugaros – „Nissan”, o tai reiškia tūkstančius darbuotojų ir tik nuo jo priklauso, ar kompanijai pavyks išsilaikyti per sunkmetį, ar ją ištiks bankrotas.
Savo asmeninę krizę išgyvena ir Gadgetas. Vandalai padega jo dirbtuvę, ir jo daugelio metų triūsą suryja liepsnos. Amerikiečių konstruktoriui mėgėjui nepasiseka du kartus: jis ima pinigus į skolą ir mėgina viską pradėti nuo nulio naujoje vietoje.
Bet netikėtai paaiškėja, kad čia anksčiau buvo sutelkta chemijos gamyba ir dėl to dirbti negalima. Nevilties apimtas Gadgetas pradeda svarstyti, ar ne laikas atsisveikinti su savo verslu.
Bet gyvenimo dėsnių niekas nepakeitė: po liūdnų dienų išaušta giedras rytas.
Krizė baigiasi, o susidomėjimas elektromobiliais auga kaip ant mielių.
Pažaliuos ir elektra?
Gadgetas dar kartą persikelia į kitą vietą ir vėl stato dirbtuvę. Jis laimingas su žmona, nes vėl dirba mėgstamą darbą.
B.Lutzui suteikiama galimybė kurti „Chevrolet Volt”, C.Ghosnas pabaigia „Nissan Leaf”, o E.Muskas gauna dalį kredito ir vėl gali visa galva pasinerti į tolesnes idėjų paieškas.
Filmo pabaigoje skamba reikšminga režisieriaus frazė: „Ko reikia tikram elektra varomo automobilio kerštui? Tik laiko.”
Analitikų vertinimu, dar šiais metais į gatves įvairiose pasaulio šalyse išriedės per milijoną elektromobilių.
Bet šis transportas gyvas ne oru, o elektros gamyba nėra jau tokia ekologiška.
„Yra vilties, kad laikui bėgant ir elektros energijos šaltiniai „pažaliuos”, padės pažangūs žmonės”, – šiandien neabejoja filmo kūrėjai.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
Veidai ir vardai
EV1 – „Electrical Vehicle 1” (nuotr.)– pirmasis „General Motors” elektra varomas automobilis. Buvo gaminamas nuo 1997 metų, antrosios kartos – nuo 1999-ųjų. Pirmosios kartos automobiliai buvo aprūpinti įprastiniais švininiais-rūgštiniais akumuliatoriais. Buvo pagaminta 650 vienetų. Antrosios kartos EV1 jau turėjo nikelio-metalo-hibridinius akumuliatorius. Jų buvo pagaminta 465. 2003 metais gamyba nutraukta dėl nepasiteisinusių vilčių. Elektra varomi automobiliai buvo paimti iš vartotojų ir sunaikinti. Muziejuose liko tik du egzemplioriai.
Carlosas Ghosnas – nuo 1996 metų vykdomasis „Renault” viceprezidentas, po trejų metų – „Nissan” gamybos direktorius. Tapo kompanijos prezidentu, vėliau jos generaliniu direktoriumi.Dirbdamas „Nissan” pelnė Išlaidų žudiko pravardę. Jam vadovaujant įgyvendinta griežto taupymo programa padėjo kompanijai išbristi iš didelės krizės. Nuo 2005-ųjų eina ir „Renault” prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas.
Bobas Lutzas beveik pusę amžiaus ėjo vadovaujamas pareigas „General Motors”, „Ford”, „Chrysler” ir BMW. 2001 metais pradėjęs vadovauti „General Motors” pagrindinį dėmesį sutelkė į automobilių dizainą ir visiškai atnaujino modelius. Nors 2009-aisiais „General Motors” išgyveno bankroto procedūrą, jau po dvejų metų, 2011-aisiais, užėmė pirmąją vietą pagal automobilių pardavimą, ir tai didelis B.Lutzo nuopelnas.