Vokiečiai jau ima bijoti sąstingio

Vokietijos ekonomistai nedrįsta prognozuoti, ar įtampą kelianti padėtis – tik laikinas atšalimas, ar jau recesija.

Iki šiol jie žadėjo Vokietijai bent jau mažą ekonomikos augimą. Dabar paaiškėjo, kad verslo pasitikėjimo lygį rodantis IFO indeksas Vokietijoje krinta jau antrą mėnesį iš eilės: gegužę jis siekė 106,9, o birželį – jau tik 105,3 vieneto.

Vokietijos verslininkai kol kas nesiskundžia – padėtis tikrai nėra pati blogiausia, o kai kurie verslo atstovai pripažįsta, kad jų reikalai netgi geresni negu prieš mėnesį.

Tačiau ko nors gero tikėtis ateityje neverta. Antrąjį šių metų pusmetį paprasčiausiai bus galima nurašyti. Verslą pamažu apima sąstingis.

Leibnizo ekonomikos mokslų tyrimo institutas prie Miuncheno universiteto (sutrumpintai IFO) jau nuo 1972 metų kas mėnesį skelbia IFO verslo klimato indeksą. Šį rodiklį itin vertina ekonomistai, mat jis – geras atspirties taškas spėjant, kaip reikalai klostysis ateityje.

Pagal surinktus duomenis institutas vertina verslo klimatą, esamą verslo situaciją ir lūkesčius. 100 vienetų pagal šį indeksą apibūdina verslo padėtį 2005 metų sausio 1 dieną.

Nerimą kelia ir gerokai nukritęs ZEW indeksas, rodantis finansų rinkos nuotaikas, ir Pirkimų vadybininkų indeksas (EMI).

Pastarąjį, skelbiamą kas mėnesį nuo 1996 metų, užsako naujienų agentūra „Thomson Reuters”, o rengia Vokietijos medžiagų pramonės, pirkimų ir logistikos sąjunga BME bei tyrimų grupė „Markit”. Jis pagrįstas amerikietiškuoju PMI (Purchasing Managers Index).

Rengdami šį rodiklį specialistai apklausia bendroves ir vertina bendrą užsakymų skaičių, eksportuojamų prekių ir paslaugų skaičių, suvartojamą medžiagų ir pagamintos produkcijos kiekį, pirkimo kainas ir dirbančių žmonių skaičių.

Jeigu EMI didesnis nei 50, pirkimų situacija geresnė negu vidutinė, vadinasi, užsakymų daugėja, verslas auga.

Birželio mėnesį EMI nukrito 0,8 vieneto – iki 48,5 vieneto. Tai – blogiausias šio verslo barometro rodiklis per pastaruosius trejus metus. Tiesa, Europos mastu jis dar žemesnis ir siekia tik 46 vienetus, tačiau tai maža paguoda vokiečiams.

„Pasaulyje padėtis ne per geriausia, euro krizė tik didėja, todėl labiausiai kenčia Vokietijos pramonė, jos EMI krito iki 44,7 vieneto”, – pranešė kompanijos „Markit” ekonomistas Timas Moore’as.

Paslaugų įmonės birželio mėnesį užfiksavo lengvą augimą: jų EMI siekė 50,3 vieneto. Tačiau „Reuters” apklausti vadybininkai tikėjosi daugiau ir jau prognozuoja verslo klimato atšalimą artimiausius 12 mėnesių.

Už sausų skaičių slypi baimė, kad euro krizė persimes į Vokietiją. Ji pamažu ima paralyžiuoti šalį, kuri tradiciškai laikoma pasaulio eksporto čempione.

40 procentų Vokietijos eksporto prekių vis dar išgabenama į euro zonos šalis, tačiau užsakymų iš užsienio sparčiai mažėja.

Verslo augimą stabdo žvilgsnis į Europos pietus: Vokietijos bendrovės, šiomis dienomis svarstančios vežti savo prekes į Graikiją, apimtos nežinios. Ar po metų graikai dar mokės eurais?

Raukyti kaktą verčia ir naujausios žinios iš Ispanijos, kur privatus sektorius skęsta skolose.

Kur šiais laikais dar galima eksportuoti? Užsakymų iš tolimesnio užsienio skaičius kol kas stabilus, tačiau kas žino, ar ilgai? Braškėti pradeda net tokių, rodos, nepalaužiamų BRIC šalių ekonomika kaip Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos.

Vilties teikia nebent per krizę gerokai kritusi naftos kaina. Pagal seną ekonomistų taisyklę, 10 JAV dolerių mažesnė naftos kaina gelbėja ekonomikos augimą 0,25 proc. Žinoma, teigiamas efektas priklauso nuo šalies energetikos poreikių.

Vis dėlto ekspertai įsitikinę, kad Vokietijai artimiausius mėnesius nereikės lįsti po Europos Sąjungos skėčiu. Juolab kad jo turbūt niekas ir nebeišskleistų.

Prieš gerą pusmetį euro grupės, vienijančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeras netikėtai pareiškė esąs susirūpinęs Vokietijos valstybės skolos dydžiu.

„Vokietijos skola viršija net Ispanijos. Tačiau čia, Vokietijoje, niekas to nenori pastebėti”, – euro grupės vadovo žodžius citavo „Reuters”.

2011 metais Vokietijos valstybės skola siekė 81,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Ispanijos skola sudarė 69,6 proc.

Tačiau Vokietijos valstybės skola turėtų mažėti. 2012 metais valstybės skola greičiausiai sieks apie 82 proc., tačiau 2016 metais ji turėtų siekti tik 73 proc.

Vokietijos vyriausybė atsisakė įgyvendinti „iš oro” finansuotas verslo augimo programas. Vokiečiai tikina, kad po dvejų metų valstybei nebereikės iš naujo skolintis finansų rinkoje.

Praėjusiais metais dirbančių žmonių skaičius šalyje buvo kaip niekada didelis. Tai pripildė socialinių kasų (vokiškos „Sodros”) biudžetą, kuris dabar skelbia turįs 1,3 mlrd. eurų perteklių.

Ekonomikos tyrimų instituto duomenimis, visų socialinių kasų biudžeto perteklius siekia 15 milijardų eurų. Net jeigu verslo situacija pablogės, jis taip greitai neištirps.

Vokietija jau turėjo progos pasimokyti: 2008–2009 metų finansų krizė, sunkiausia per pastaruosius 60 metų, smogė Vokietijai po ilgo pakilimo laikotarpio. Vis dėlto Vokietijos bendrovės ir ypač koncernai sugebėjo išsaugoti tai, ką nuo seno laiko šventu dalyku – darbo vietas.

Ekonomistai įsitikinę, kad ir pablogėjus verslo situacijai Vokietijos bendrovės stengsis išsaugoti savo darbuotojus, kad pagerėjus padėčiai nepritrūktų specialistų.

Paradoksas, bet tai, kad finansų krizė buvo ištikusi šalį vos prieš trejus metus, – didžiulis privalumas.

Šalies politikai tie patys, dar prisimena tų dienų patirtį ir greičiausiai vėl imtųsi taikyti tą patį sutrumpintos darbo dienos modelį, kuris padėjo sumažinti bendrovių išlaidas, bet išsaugoti darbuotojus.

Eksportuojančiai Vokietijai į naudą ir gerokai nukritęs euro kursas, kuris gali ir dar labiau kristi. Vokiečiai tikisi, kad JAV ir euro zonos centriniai bankai duos teigiamą postūmį verslui. Pavyzdžiui, liepos 5 dieną ar net anksčiau Europos centrinis bankas galėtų sumažinti palūkanų normą net 0,5 proc.

Kol kas verslą ir darbo vietas gelbėja statybos. Pirmąjį ketvirtį statybos pramonė gavo 12,5 proc. daugiau užsakymų nei prieš metus. Kol jie bus įvykdyti, praeis ne tik mėnesiai, bet ir metai. Gali būti, kad tada verslo kortos vėl bus maišomos iš naujo.