ECB taip pat panaikino išmokas už euro zonos šalių bankų indelius, kurios anksčiau buvo 0,25 proc. Europos Centrinis bankas nėra vienintelis, pradėjęs apkarpymus – taip pat pasielgė ir Kinijos Bankas, o tuo tarpu Anglijos Bankas skyrė 50 milijardų svarų šalies ekonomikai skatinti.
Šie palūkanų mažinimai yra reikalingi tam, kad būtų skatinamas skolinimasis tarp komercinių bankų, taip aktyvinant vangią euro zonos ekonomiką. Paskutinės apklausos rodo, kad visoje euro zonoje traukėsi paslaugų sektorius, o verslo optimistiškumas smuko.
Palūkanos, mažesnės už infliaciją (šiuo metu euro zonos infliacija yra apie 2 proc.) yra skirtos tam, kad pinigai „neužsigulėtų“ bankuose, nes taip jie tik prarastų savo vertę.
ECB prezidentas Mario Draghis teigia, kad infliacija euro zonai nėra problema. Anot ECB prezidento, didžiausia bėda šiuo metu yra lėtas ekonomikos augimas, kurį stengiamasi skatinti.
Nuo tada, kai Mario Draghis pernai tapo ECB prezidentu, tai jau trečias palūkanų mažinimas, o paskutinį kartą normos buvo sumažintos gruodį.
