Lietuvos vaikų ir jaunimo centras bendradarbiaudamas su Vokietijos AidA (Arbeit und Integration durch Austausch) darbo ir integracijos mainų projektu jau antrus metus Lietuvoje organizuoja vaikų su negalia darbo stovyklas. Tokios stovyklos svečiose šalyse turėtų padėti įgauti socialinių ir darbinių įgūdžių, o grįžus į Vokietiją sėkmingiau integruotis į darbo rinką.
„Jie išbando save, o mūsų pedagogų uždavinys yra įžvelgti jų stiprybes ir silpnybes. Kai ši grupė grįš į Vokietiją, vieni iš jų stos į universitetus, kiti eis dirbti visai į kitas sritis“ – sako grupės pedagogas Dirk Gorzel.
Šiemet amfiteatras, kitąmet – Valdovų rūmai?
Vilniaus Konstitucijos prospekte, prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, esantis amfiteatras remontuojamas nebuvo nuo 1987 m., kuomet buvo pastatytas. Tačiau jau savaitę ten pluša kelios dešimtys vaikų iš Vokietijos – taukši plaktukai, ūžia grąžtai ir skamba kolegiškos šnekos.
Projekto pagalbininkė ir visų rekonstravimo darbų planuotoja Jurgita Jakubauskaitė sako, kad amfiteatro rekonstravimo darbas buvo pasirinktas ir dėl to, kad jis yra viešoje erdvėje. „Jiems tai yra galimybė viešai parodyti, kad jie tokie patys kaip mes ir net gi daug geresni, nes mūsų jaunuoliai tokiame amžiuje neina dirbti. Vaikai daro realius darbus, kurie skirti suaugusiems“ – teigė J. Jakubauskaitė.
Amfiteatro rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti iki liepos 20 d. Tačiau tai toli gražu ne pabaiga, nes tai tik pirmieji projekto metai, o jaunuoliai kitąmet gali prisidėti tvarkant, kad ir Valdovų rūmus. Tiesa, kol kas projekto koordinatoriai tikslaus plano kitiems metams dar neturi, o džiaugiasi puikiai dirbančiais ir besistengiančiais vaikais. Amfiteatras pasirinktas dar ir dėl to, kad vaikai ne tik įgautų tam tikrų įgūdžių, bet ir matytų savo pastangų rezultatą – gražią, atnaujintą ir visuomenei funkcionalia tapusią erdvę.
Norėtų slaugyti senelius
Statybiniai darbai vaikams turintiems tam tikrų problemų – klausos, fizinę ar kitokią negalę, tikras iššūkis. Šis iššūkis jiems padeda atskleisti komunikacinius gabumus, organizuoti laiką ir optimizuoti darbą. Mat Vokietijoje, D. Gorzel teigimu, viskas struktūrizuota ir optimizuota.
„Vaikai pavargę ir laimingi, kad kažką prasmingo nuveikė. Jie nori dirbti ir tai jiems yra svarbu. Jie džiaugiasi kiekvienu padarytu darbu“, – apie savo auklėtinių įspūdžius po darbų pasakojo grupės pedagogas D. Gorzel.
„Norėčiau slaugyti senelius. Šis darbas, kurį atliekame dabar, prideda fizinės jėgos, juk senukams reikia tvirto ramsčio“, – savo ateities planais dalijosi Lena.
Ragina norinčius prisidėti
Atkuriant erdvę, kuri ateityje galėtų būti naudojama įvairiems renginiams, prisidėti gali kiekvienas. Visuomenininkė J. Jakubauskaitė tiki, kad jei analogiškas projektas būtų sugalvotas lietuvaičiams – šie kaip mat kibtų į darbus. Todėl ir dabar yra laukiami visi norintys prisidėti ir plaktuku, ir teptuku.
Nors planų tiek sklandžiam amfiteatro rekonstravimui, tiek kitų miesto erdvių tvarkymui yra daug, tačiau, pasak projektų įgyvendintojų, nors dirbti norinčių yra, tačiau medžiagoms lėšų vis dar trūksta.
Taip pat projekto vykdytojai tikisi, kad kai amfiteatras bus atkurtas, jis bus labiau saugomas vilniečių ir miesto svečių, nes prie jo nuoširdžiai plušėjo vaikai.
Vokiečiai darbuojasi ir kitose šalyse
Pirmą kartą AIDA darbo ir integracijos mainai buvo surengti 2011 m. Projektas skirtas padėti žmonėms turintiems tam tikrų negalių ir surasti jiems tinkamus būdus integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras tik vienas iš keturių tarptautinių AidA (AIDA) centro partnerių kartu įgyvendinančių mainų projektą. Vaikai iš Vokietijos išbandyti savęs taip pat keliauja į Estiją, Daniją ir Prancūziją.
