Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET) paskelbus urbanistinį konkursą tinkamiausiai Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietai išrinkti, tarp Eigulių seniūnijos gyventojų kilo šurmulys.
Mat tarp šešių projektų kūrėjams pasiūlytų vietų per 2,2 tūkst. vietų rūmams – ir Kalniečių parkas.
Šio rajono gyventojai dar nepamiršo, kaip prieš keliolika metų rinko parašus, kad parke nebūtų statomi Sporto rūmai. Kokią protesto formą pasirinkti šįkart, bendruomenių aktyvistai dar svarsto.
Erdvė patraukli statyboms
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad Kalniečių parko detaliajame plane Kongresų rūmų nėra ir nebuvo numatyta.
Tačiau ketinimai ką nors statyti atrėžus šio parko dalį nestebina KAUET nario Alvydo Steponavičiaus, projektavusio nemažą dalį Kalniečių rajono ir vadovavusio Kalniečių parko projektui. Pasak architekto, tokių norų visada buvo.
Prieš 18 metų dalis parko teritorijos kitapus S.Žukausko gatvės grąžinta buvusiems savininkams, dar po 5 metų ketinta užstatyti pietrytinę parko dalį.
Pastaraisiais metais dėmesio susilaukia ir parko dalis prie Savanorių prospekte esančio bankų komplekso.
„Šią žaliąją salą reikėtų išsaugoti. Apskritai brandus parkas yra didelė šio rajono vertybė”, – pabrėžė architektas.
Kalniečiai – per prasti?
Žinią apie galimus bendruomenių protestus savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius įvertino su ironija.
„Vietos parinkimas – dar ne statybos. Rūmai – tokio dydžio, kad rajoną tik papuoštų.
Kuo daugiau rajone infrastruktūros, geros architektūros, suplanuotų teritorijų – tuo geriau. Bet tegu žmonės diskutuoja – tam ir yra demokratija. Tačiau esu beveik tikras, kad jokie rūmai toje vietoje neiškils – Kalniečiai tam per prasti. Architektai nėra idiotai. Juk Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai – prestižinis objektas”, – rėžė N. Valatkevičius.
Padidins teritorijos vertę
Vedėjo teigimu, pasiūlytos vietos, kuriose sklypų savininkė yra savivaldybė. Tačiau konkurso sąlygos architektams nedraudžia siūlyti ir kitų miesto erdvių, netgi privačių.
Mieste esama nemažai plotų, kuriuos įmanoma atgaivinti, suteikus vertę gretimoms teritorijoms, sukūrus jose patrauklią viešąją erdvę, traukos centrą.
„Savininkai galėtų netgi pasisiūlyti padovanoti sklypą miestui, kad pakeltų visos teritorijos vertę – būtent taip su Aleksote turėtomis žemėmis tarpukariu elgėsi Juozas ir Jonas Vailokaičiai”, – pastebėjo N. Valatkevičius.
Miesto erdvė – ribota
„Nelabai įsivaizduoju šių rūmų Kalniečių parke. Nežinau, kodėl pasiūlyta ši vieta”, – stebėjosi Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jo nuomone, konferencinį turizmą skatinsiantis pastatas galėtų iškilti Nemuno saloje arba buvusio fabriko „Lituanica” pastatų komplekse netoli Kauno pilies.
„Žmonės teisūs – kiekvieną parką reikia saugoti. Kita vertus, miesto erdvė ribota, tad reikia gerai pasverti, kurioje vietoje rūmai labiausiai pasiteisins.
Tokios paskirties objektus geriau kurdinti šalia upių, nes tada atvykusiems žmonėms atsiveria kitoks miesto vaizdas, lieka geras įspūdis”, – sakė A. Kupčinskas.
