„Kolektyvinė atsakomybė už kitų šalių skolas, ekonomikas ir
rizikas - neturėtume mes tam būti pasiruošę“, - J. Urpilainen sakė
finansų dienraščiui „Kauppalehti“.
Laikraštis jos komentarus interpretavo kaip ženklą, kad
Helsinkis gali svarstyti pasitraukimo iš euro zonos galimybę, užuot
sutikęs prisidėti prie kitų vieningosios valiutos bloko narių
skolų mažinimo.
„Suomija nesilaikys įsikibusi euro bet kokia kaina ir (yra)
pasiruošusi visiems scenarijams“, - rašo „Kauppalehti“.
Tuo tarpu J. Urpilainen atstovas spaudai Matti Hirvola atmetė šią interpretaciją, sakydamas naujienų agentūrai
AFP, kad „visi teiginiai, esą Suomija trauksis iš euro zonos, yra
paprasčiausiai klaidingi“.
Pati J. Urpilainen duodama penktadienio interviu pažymėjo, kad „Suomija yra įsipareigojusi būti euro zonos nare, ir mes manome, kad
euras Suomijai yra naudingas“.
Tačiau, krizei vis gilėjant šiame bloke, ji sakė laikraščiui
„Kauppalehti“, kad Suomija, būdama viena iš vos kelių ES šalių,
kurioms tebegalioja trijų A skolinimosi reitingas, nesutiks su tokiu
integracijos modeliu, kuriame šalys būtų kolektyviai atsakingos už
ES narių skolas ir rizikas.
„Mes esame konstruktyvūs ir norime išspręsti krizę, bet ne bet
kokia kaina“, - pabrėžė ji.
Laikydamasi griežto požiūrio, Suomija yra pareiškusi, jog
kitą savaitę pradės derybas su Ispanija dėl išlaidų padengimo
mainais už dalyvavimą negaluojančių Ispanijos bankų gelbėjime.
Pernai Suomija, tapusi rimtu kliuviniu eurozonai rengiant
antrąjį pagalbos paketą Graikijai, sutiko jame dalyvauti tik spalio
mėnesį sutarusi su Graikija dėl išlaidų padengimo.