„Du kart du yra keturi. Jeigu kainuoja dešimt - aš parduodu už dešimt ir perku už dešimt. Lietuviai apskritai nėra dosnūs“, - tokias tautiečių manieras vertina elegancija.eu vyriausiasis redaktorius Giedrius Drukteinis.
Arbatpinigiais lyja tik sostinės centre
Lrytas.lt susisiekė su populiarių kavinių tinklų padavėjais visoje Lietuvoje ir pasiteiravo, kiek įprastai jie gauna arbatpinigių. Paaiškėjo, kad dažniausiai kavinių klientai nesivargina atverti piniginių aptarnaujančiam personalui, o jeigu palieka – tai vieną ar du litus. Žinoma, yra ir dosnių klientų, kurie nepagaili ir penkių litų ar atsižvelgia į sąskaitos dydį ir palieka 10 procentų nuo sumos - bent tokią dalį arbatpinigių yra įprasta palikti Europoje.
„Kiek arbatpinigių surenkame, priklauso nuo to, kokia liaudis renkasi. Savaitgalio vakarais gauname daugiau, o eilinę dieną klientai palieka iki lito nuo vienos sąskaitos. Dažnai ant stalo voliojasi tik centai“, – sakė vienos Kauno kavinės padavėja Martyna.
Sostinės centre arbatpinigiais padavėjai galėtų skųstis mažiausiai. Vidutiniškai per dieną vienas padavėjas piniginės padėkos susirenka nuo dvidešimties iki kelių šimtų litų. Tolstant nuo Vilniaus centro tirpsta ir arbatpinigių sumos.
„Antakalnyje visai kitas kontingentas – studentai, moksleiviai, pensininkai, todėl ir padavėjos nelabai užsidirba. Senamiestyje kitaip, nes ten žmonės kitokie“, – sakė sostinės Antakalnio picerijoje dirbanti Dalia.
Popierinių gervių nors vežimu vežk
Ir taip lietingą vasarą, kai klientus iš lauko kavinių veja lietus ir staugiantys vėjai, padavėjai griebiasi už galvų, kai ant stalo vietoj pinigų pamato jiems išlankstytus popierinius paukščius. Pasirodo, taip pasisotinę klientai sugalvoja atsilyginti už aptarnavimą - kam mokėti arbatpinigius, jei galima iš servetėlės susukti rožę ar pritūpusią gervę. Ir tai dar ne viskas, mat kavinių lankytojai įsigurdina išnaudoti ne tik ant stalo gulinčias servetėles, bet ir palieka šį bei tą nuo savęs. Aptarnaujantis personalas sulaukia padėkos tušinukais, gėlėmis, saldainiais ar balionais.
„Palieka saldainių, telefonų numerių, atvirukų, cigarečių“ – alternatyvius arbatpinigius vardino vienoje Vilniaus picerijoje dirbanti Diana. Tiesa, kartais vietoje mielų daikčiukų padavėjai susilaukia ir kiek neįprastos padėkos. Pavyzdžiui, Kaune būta ir tokių klientų, kurie padavėjoms paliko prezervatyvų.
„Galbūt žmogui asmeniškai patinka padavėjas, todėl palieka kokią nors užuominą – prezervatyvą ar akinius, kad turėtų pretekstą grįžti ir pareikalauti kokių nors papildomų paslaugų iš padavėjo ar padavėjos“, – mano žurnalistas G. Drukteinis.
Džiaugiasi, jei apskritai apmoka sąskaitą
Alytuje padavėjai džiaugiasi ne dosniais arbatpinigiais, o kad klientas apskritai teikiasi susimokėti. „Būna, kad nepalieka ir dar neprideda, kiek reikia. Per mėnesį bent kartą taip nutinka“, – sakė vienoje Alytaus kavinėje dirbanti mergina. Tiesa, ji pasakojo, kad arbatpinigių klientai kartais vis dėlto palieka – nuo vieno cento iki kelių litų.
G. Drukteinis įsitikinęs, kad jeigu padavėjas nepadarė nieko ypatingo ir neparodė išskirtinio dėmesio klientui, tai arbatpinigių mūsų šalyje galima ir nepalikti.
„Užsienyje būna labai įdomu, kai susirenki grąžą ir žiūri, kaip žmogus reaguos. Jeigu jis daro grimasą ar paniekinančiai šypteli, tai aš jam šypteliu atgal“, – kaip reaguoti į arbatpinigių reikalaujančius padavėjus sako G. Drukteinis.
