Sraigių supirkėjai lygino: pernykštis pavasaris ir vasara buvo palankesni sraigiautojams, užtat šįmet rinkėjams teko labiau pavargti.
Pirmąsias tonas vynuoginių sraigių perdirbėjai šiais metais nupirko jau balandžio 23 dieną.
Ankstesniais metais sezonas prasidėdavo gegužės 1 dieną ir trukdavo iki liepos 1 dienos. Tad sraigių rinkėjai jau dairosi naujo uždarbio – uogų ir grybų.
Trukdė aukšta žolė
Aplinkos ministerija leido pakeisti sraigių supirkimo terminą – paankstinti rinkimo pradžią ir paankstinti pabaigą iki birželio 15 dienos. Tą dieną sezonas baigėsi surinkėjams, tačiau supirkėjams darbas tęsiasi.
Dešimtą sezoną sraiges superkanti šalia Druskininkų įsikūrusi bendrovė „Hesona” šįmet supirko apie 500 tonų sraigių – tiek, kiek ir pastaraisiais metais.
„Sraigių vegetacijos pradžioje naktys buvo šaltos. Trūko ir drėgmės. Paskutines sraiges nupirkome jau prieš pat birželio 15-ąją. Per dieną – daugiausia po 20–30 tonų. Užpernai per vieną dieną nupirkome 110 tonų.
Tada sraigių buvo tiek, kad jas beveik su šakėmis rinkėjai galėjo semti. Šiemet aukšta tanki žolė vertė ilgiau pavargti ieškant”, – lygino „Hesonos” rinkodaros direktorius Richardas Barkas.
Rinkėjai, sraiges pristatę į supirkimo punktus, už kilogramą gavo po litą.
Kad pririnktum kilogramą, pievose, pagrioviuose, drėgnose pamiškėse reikia rasti apie 30–40 sraigių, ne mažesnių kaip 28 milimetrų skersmens.
Patyrę rinkėjai per kelias valandas drėgną ir šiltą dieną jų prirenka po 20–30 kilogramų.
Ieško naujų rinkų
Bendrovė „Gudukas”, turinti supirkimo punktus įvairiuose Lietuvoje regionuose, šįmet supirko kelis šimtus tonų sraigių.
„Sezonas buvo geras. Sraiges, kaip ir anksčiau, parduosime italams, prancūzams, belgams.
Bręsta ir naujos rinkos”, – sakė „Guduko” direktorius Arvydas Liutkus.
Kam ateityje tieks vynuogines sraiges, įmonės vadovas neišdavė, bet patikino, jog tai būsianti Europa.
Šįmet „Gudukas” už kilogramą sraigių, priklausomai nuo jų kiekio, dydžio ir paruošimo, rinkėjams mokėjo po 1–2,5 lito.
Sezonas perdirbėjams tęsiasi
Sraigiavimo sezonas baigėsi tik sraigiautojams. Jas supirkusios bendrovės dar porą savaičių ruoš iš kiautų išimamą mėsą, o iki rugsėjo pabaigos apdoros pačius kiautus.
„Mėsos ceche laikinai porai mėnesių įdarbinome šimtą žmonių. Kiautus valo ir rūšiuoja dar 40 laikinų darbuotojų. Sraigės mėsos lieka 30 procentų gyvo svorio. O tinkamų parduoti kiautų, į kuriuos bus dedama jau paruošta mėsa, tik apie 10 procentų.
Todėl kiautai brangesni – apie 5 eurus, o už mėsos kilogramą iš pirkėjų gauname po 3–4 eurus”, – pasakojo R.Barkas. Netinkamais parduoti kiautais, kuriuose pernelyg daug kalcio, šeriami Grūto parko paukščiai.
Lietuviai perka mažai
Supirkėjai nemažai sraigių parduoda Vilniaus rajone įsikūrusiai belgų bendrovei „Camargo”, kuri vienintelė Lietuvoje jau šešerius metus iš sraigių mėsos bei kiautų gamina paruoštą vartoti produkciją. Todėl šioje bendrovėje sraigių sezonas nesibaigia visus metus.
„Daugiausia sraigių nuperka prancūzai.
O Lietuvoje parduodame ne daugiau kaip 0,1 procento valgyti paruoštų sraigių”, – teigė „Camargo” direktorius Marius Andrijauskas.
Iš sušaldytos lietuviškų sraigių mėsos vartoti produktus ruošia ir jos pirkėjai Prancūzijoje, Belgijoje, o pardavinėja tiek šiose šalyse, tiek Rusijoje, Japonijoje, Amerikoje.
