Didelei metalo apdirbimo įmonei „Pandmeta” Pandėlyje vadovaujantis Vladimiras Župinas į darbo skelbimus jau beveik nesidairo. Jis pats sėda į automobilį ir važinėja po aplinkinius rajonus ieškodamas darbuotojų.
Rokiškio mašinų gamyklai vadovaujantis Rimgaudas Kilas įtikino netoli veikiančią kolegiją rengti suvirintojų brigadą.
Tačiau to gali nepakakti – jam teks įdarbinti dar 30 žmonių pagal Europos Sąjungos paramos taisykles.
O medienos apdirbimu užsiimančios Marijampolės rajono bendrovės „Juodeliai” direktorius Juozupas Zimnickas klebena aplinkinių seniūnijų duris – gal jos, pažindamos vietos gyventojus, privilios vieną kitą bedarbį.
Kone visą produkciją eksportuojantys medienos ir metalo apdirbėjai raunasi plaukus – bent pusei įmonių trūksta darbuotojų.
Ypač sudėtinga rasti darbuotojų mažesniuose miesteliuose – norintys dirbti išvažiavo, o likę mieliau renka pašalpas, užuot duonai pelnęsi darbu.
Klebena namų duris
„Vakarais važiuoju pas žmones į namus ir įkalbinėju. Jau nėra kitos išeities”, – skėsčiojo rankomis V.Župinas.
Rokiškio rajone, Pandėlyje, veikianti bendrovė „Pandmeta” 90 proc. gaminių eksportuoja į Vakarų Europą.
Metalinius įrenginius gaminančiai provincijos įmonei užsakymai plaukte plaukia, tačiau nėra kam jų atlikti.
„Gamybą galėtume padvigubinti. Ant mano stalo – šūsnis užsakymų. Bet kas iš to? Nėra darbuotojų”, – skundėsi vadovas.
Svarbių metalo įrenginių laukia ir didžiosios Lietuvos baldų įmonės.
„Priimame dirbti kiekvieną norintį, tik gaila, kad tų norinčiųjų ne tiek jau daug”, – atsiduso darbdavys.
„Pandmetoje” pluša 30 darbuotojų. „Mielai įdarbinčiau dar bent 10”, – sakė V.Župinas.
Reikia kaip šviežio oro
„Pandmeta” – ne vienintelė Rokiškio rajono įmonė, negalinti rasti darbuotojų.
Šlovingą istoriją turinti Rokiškio mašinų gamykla dairosi darbininkų ne tik savo, bet ir Biržų, Kupiškio, Zarasų, Ignalinos rajonuose.
„Esame pasirengę priimti į darbą ne kelis, o porą dešimčių specialistų, tačiau mums reikalingų nėra”, – skėsčiojo rankomis gamyklos direktorius R.Kilas.
Šaltkalviai, metalo pramonės inžinieriai ir kiti specialistai Rokiškio gamyklai reikalingi kaip šviežias oras. Tačiau kad ir ką siūlytų darbdaviai, reikalingų specialistų neatsiranda.
„Tie, kurie ateina dirbti, žodyje „pareiškimas” padaro tris klaidas”, – sakė R.Kilas.
Įdarbinti verčia parama
Dairytis darbuotojų rokiškėnus verčia ne tik didėjantys užsakymai. Įmonė sėkmingai parengė projektą ES paramai gauti.
„Per trejus metus įsipareigojome įdarbinti 31 naują žmogų. Tokios paramos taisyklės”, – pasakojo R.Kilas.
Jam nerimą kelia ir tai, kad profesinio rengimo mokyklos beveik neruošia technologų, konstruktorių, o Darbo biržoje galima sutikti vis tuos pačius žmones.
„Jūs tik pažiūrėkite – ten tos pačios bedarbių pavardės”, – sakė gamyklos vadovas. Bet jis pasidžiaugė, kad pavyko susitarti su vietine mokykla dėl naujų suvirintojų rengimo.
R.Kilas žada juos visus priimti atlikti praktikos, o vėliau pasiūlyti darbo vietas. Tačiau ar jie visi panorės likti – nežinia.
Įkalbinėja ir devintokus
Ne tik Aukštaitijos, bet ir Suvalkijos darbdaviai susiduria su ta pačia problema.
„Kelk algas kiek nori – naujų žmonių neprisišauksi, nes jų tiesiog nėra”, – kalbėjo vienos didžiausių Suvalkijoje medienos apdirbimo įmonių „Juodeliai” vadovas J.Zimnickas.
Darbdavys mina savivaldybės, seniūnijų slenksčius, įtikinėja valdininkus padėti rasti naujų darbuotojų, tačiau jo pastangos kol kas menkai duoda naudos.
Medžio apdirbėjai beldžiasi į provincijos mokyklas ir tarsi sporto būrelių treneriai vilioja būsimuosius darbuotojus, domisi, kokias profesijas jie rinksis.
„Jau mokyklose turime kalbėti su devintokais, aštuntokais, kur jie eis baigę mokslus. Specialistą dar patys apmokome, investuojame į jį tam tikrą laiką, o rasti paprastą darbininką – neįgyvendinama užduotis”, – apie savo paieškas pasakojo J.Zimnickas.
Pasak jo, net nekvalifikuoti darbininkai įmonėje į rankas gali gauti 2 tūkstančius litų.
„Minimali alga – jau praeitis”, – tvirtino darbdavys.
„Juodeliai” turi keletą cechų mažesniuose ir didesniuose miesteliuose. Atsižvelgiant į tai, kiek ten gyvena žmonių, juntamas darbuotojų trūkumas.
„Pavyzdžiui, Kazlų Rūdoje darbininkų dar randame, o Kalvarijoje – jau sudėtingiau”, – lygino J.Zimnickas.
Pašalpos – kraujyje
Didelių įmonių vadovai lyg susitarę tvirtino: kol galios dabartinė pašalpų mokėjimo sistema, prisivilioti darbininkų bus labai sudėtinga.
„Vaikų darželiuose mažyliai jau dabar sako: tėtis vakar pašalpą parnešė. Anksčiau sakydavo – atlyginimą. Pašalpos tiesiog įaugo į kraują”, – sakė J.Zimnickas.
Su juo sutinka ir „Pandmetos” vadovas V.Župinas.
„Kaip tik vakar vieną pretendentą aplankiau jo namuose. O jis man sako: „Gaunu bedarbio pašalpą, žmona gauna išmokas už vaikus. Kam man dirbti?” – sviro rankos pašnekovui.
Tokį atsakymą jis dažnai išgirsta iš potencialių darbuotojų.
Kuria naujas darbo vietas
Remiantis Lietuvos darbo biržos prognozėmis, šįmet daugiausia naujų darbo vietų bus sukurta būtent apdirbimo pramonėje.
„Didžiausias rūpestis – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas”, – skelbiama Darbo biržos 2012 metų prognozėse.
„Problema sena, tačiau daug ką pasako statistika – nors ekonomikos augimas pernai siekė 6 proc., ilgalaikių bedarbių buvo daugiau nei pusė”, – pabrėžė Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Tai, pasak jo, rodo, kad mūsų šalyje rengiami specialistai, kurie nėra dabar reikalingi pramonei.
„Pernai pramonėje darbo vietų skaičius paaugo 27 proc., tačiau užimtumas padidėjo tik 2 proc.”, – dar iškalbingos statistikos pateikė analitikas.
Todėl, pasak jo, nieko keista, kad įmonės priverstos mažinti gamybą, o tai neigiamai atsiliepia visai ekonomikai.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, palankiausios galimybės įsidarbinti išlieka pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, virėjams, dažytojams, pardavimo vadybininkams.
Liepos 1 d. duomenimis, šalyje buvo užregistruota 208,6 tūkst. bedarbių, arba 10,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Norinčiųjų dirbti – nedaug
Patiems dairytis darbuotojų tenka ne tik pramonės įmonių vadovams.
Ant „Lietuvos spaudos” kioskų šviečia skelbimai, raginantys atsiliepti atsakingus ir maloniai bendrauti mokančius žmones.
„Kadangi „Lietuvos spauda” turi didelį kioskų ir parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje, kuriame dirba daugiau nei 750 darbuotojų, neišvengiame darbuotojų kaitos.
Naujų darbuotojų ieškome gana dažnai”, – tvirtino „Lietuvos spaudos” Vilniaus agentūros Teisės ir personalo skyriaus vadovė Rasa Kražauskienė.
„Lietuvos spauda” darbuotojų ieško įvairiais būdais: deda skelbimus į interneto darbo paieškos portalus, regioninę spaudą, kabina darbo skelbimus ant savo kioskų, taip pat bendradarbiauja su Darbo birža. Tačiau rasti tinkamą pamainą buvusiems darbuotojams nėra lengva.
„Pastaruoju metu norinčiųjų dirbti yra nelabai daug, todėl stengiamės priimti visus norinčius ir turinčius reikiamą kvalifikaciją”, – pripažino R.Kražauskienė.
Kioskininkų ši bendrovė dairosi įvairiuose Lietuvos miestuose. Dažniausiai pagausinti darbo jėgos gretas prisireikia vasarą, kai pardavėjas prireikia išleisti atostogų.
„Vasarą sudarome nemažai terminuotųjų darbo sutarčių. Šia galimybe užsidirbti daugiausia naudojasi studentai”, – sakė R.Kražauskienė.
Atsakingų darbuotojų – reta
Kavinių tinklui „Vero Cafe”, nors jauni darbuotojai ir keičiasi, belstis į Darbo biržą netenka – pakanka brūkštelėti skelbimą ir pakabinti prie baro arba paskelbti tokią informaciją socialiniame tinkle.
O prieš vasarą ar rugpjūčio pabaigoje nereikia net to daryti – kasdien „Vero Cafe” sulaukia kelių prašymų priimti į darbą. Jauni žmonės, dažniausiai studentai, pavasarį ieško laikino darbo, o kiti – priartėjus rudeniui galimybės užsidirbti po paskaitų.
„Darbuotojų galima rasti, tačiau tokių, kad džiaugtųsi širdis sutikus jauną, dirbti norintį, atsakingą žmogų, reta – taip nutinka tik 10–20 proc. atvejų”, – sakė „Vero Cafe” vadovė Laima Vėželienė.
14 stacionarių ir vieną vietą galinčią keisti kavinę valdantis tinklas priimdamas į savo gretas nereikalauja darbo patirties.
Anot vadovės, visko, ko reikia, galima išmokti, dažnai tam pakanka 3 mėnesių.
Tiesa, į naujokus vis dėlto akį užmeta tie, kurių patirtis prie baro kur kas ilgesnė.
Darbo jėgos trūksta visose pramonėse šakose
Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, 49 proc. metalo, mašinų ir įrenginių pramonės įmonių atstovų susiduria su darbo jėgos trūkumu.
Tai paaiškėjo atlikus pramonės įmonių vadovų apklausą.
Pusės šių įmonių vadovai teigia, kad problema yra nepakankama darbuotojų kompetencija. Likusi dalis mano, kad trūksta ir tam tikrų profesijų atstovų.
Daugiausia šios pramonės šakos darbuotojų trūksta Vilniuje. Čia jų reikia geležinkelių iešmų ir jų dalių gamybos, taip pat metalo apdirbimo, lokomotyvų, metalinių konstrukcijų gamybos srityse. Šių profesijų atstovai Lietuvoje išvis nerengiami.
Darbuotojų su žiburiu ieško ir kitos pramonės šakos. Pavyzdžiui, medienos sektorius yra antras pagal trūkstamos darbo jėgos lygį. 58 proc. medienos pramonės įmonių stinga darbininkų.
Baldų gamybos įmonėse labiausiai darbo jėgos trūksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose. Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos, gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamybos specialistų labiausiai stinga Elektrėnuose, Kaišiadoryse.
Tekstilės pramonėje darbuotojų trūksta labiausiai. Kad tenka grumtis su tokia bėda, tvirtino 77 proc. darbdavių. Trys ketvirtadaliai jų tikino nerandantys norinčių dirbti tam tikrų profesijų atstovų. Paklausiausi yra siuvėjai, siuvimo technologai. Jų itin pasigendama Kaune.
53 proc. maisto pramonės įmonių taip pat junta darbo jėgos trūkumą. Kaip viena pagrindinių problemų nurodoma tai, kad Lietuvoje nerengiami pieno pramonės specialistai.
Elektronikos sektoriuje 43 proc. įmonių skundžiasi darbo jėgos trūkumu. Čia pasigendama lazerių, kompaktinių diskų gamybos specialistų. Kaune trūksta spaustuvės ir leidybos pramonės darbuotojų.
Darbdaviai pabrėžia, kad darbo biržose tinkamos darbo jėgos neranda, o parengti naujus darbuotojus trunka pusmetį.
