Kiekviena audra, kiekvienas uraganas, kiekviena nirštančios jūros banga pastarąjį dešimtmetį buvo vis labiau pražūtinga į pasaulio paplūdimių dvidešimtuką įrašytam Palangos pliažui. Po kiekvienos žiemos poilsiautojai aptikdavo jį vis siauresnį, kai kur besiekusį vos 10 metrų pločio, o kopas – vis žemesnes.
Kad tokiai gamtos ir žmogaus daromai žalai kopoms bei paplūdimiui būtų užkirstas kelias, dar 2003 metais buvo patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Apsispręsta, kad kopos nuo audrų bus sergėjamos ne betoninėmis bunomis, o smėliu – natūralia ir pasaulyje dažniausiai naudojama kopų apsauga.
Smėlio reikėjo vis daugiau
„Jau 2006-aisiais Palangos paplūdimį pasiekė pirmasis smėlis, atvežtas iš Kunigiškių karjero. Tuomet prie Palangos tilto buvo atvežta ir 800 metrų atkarpoje paskleista apie 40 tūkst. kub. m smėlio“, – apie pirmuosius darbus pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Vėlesniems papildymo smėliu etapams nuspręsta surasti jūrinio smėlio. Tiesa, netoli Palangos smėlio atsargų nėra, tad jį teko gabenti iš Juodkrantės – Preilos poligono šiaurinėje pakrantėje.
Trečiojo Kopų ir paplūdimių apsaugos etapo 2011-2012 m. metu 424 tūkst. kub. m smėlio iš šio poligono kaip tik ir padėjo dosniai pamaitinti Palangos centrinį paplūdimį ir kopas: per 70 km baržomis atgabentas smėlis specialiais vamzdžiais buvo paskleistas ruože nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio žiočių. Aplinkos ministerija vykdo šį projektą pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
Rezultatas – pritrenkiantis. Palangos paplūdimys praplatėjo 12 hektarų ir tapo trigubai didesnis nei iki šiol, o kai kuriose vietose atstumas nuo kopų iki jūros dabar siekia net 120 metrų.
Atsipirks su kaupu
Visų šių darbų vertė – apie 21 mln. lt, panaudoti iš Europos regioninės plėtros fondo. Atlikti darbai turėtų atnešti nemenką grąžą. Pasak L. Budrio, skaičiuojama, jog kiekvienas į paplūdimį investuotas litas grįš dešimties litų pavidalu.
„Tokia suma nėra iš piršto laužta. Visų pirma, svarbu, kad investuojama į gamtos apsaugą, o tai visais atvejais atsiperka. Be to, praplatėjęs paplūdimys turėtų pritraukti dar daugiau poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio“, – projekto naudą apibendrina L. Budrys.
Jis pabrėžia, jog dabar tiek paplūdimys, tiek kopos apsaugotos bent 3-5 metams, tad artimiausios žiemos, net jei ji būtų audringa, paplūdimį pamėgę poilsiautojai ir aplinkosaugininkai gali lūkuriuoti ramiai.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt
