Didžiųjų miestų darbo biržų atstovai sutartinai kartoja: jų klientais tampantys absolventai žino, ko nori: eidami į biržą jie išties tikisi, kad tai taps papildomu būdu įsitvirtinti darbo rinkoje.
Tačiau užuot pasyviai laukę pasiūlymų jie vis dažniau patys ieško, iš ko valgyti duoną, ir sutinka griebtis kad ir su įgyta specialybe nesusijusios veiklos.
Šitaip jie siekia įgyti darbdavių beveik visais atvejais reikalaujamos patirties.
Tiktų ir darbas bare
Kaune įgijusi informatikos inžinerijos specialybę 22 metų Diana Salytė, nors ir kilusi nuo pajūrio, darbo dairosi sostinėje. Vos atsikrausčiusi į Vilnių pirmąją dieną ji nuskubėjo į darbo biržą.
„Nors inžinierių ir stinga, ką tik baigusius studijas priima į darbą retai.
Mėginau savarankiškai rasti darbą, bet visi reikalavo bent vienų metų patirties.
Bandysiu laimę ir per darbo biržą, tačiau tai bus tik papildomas paieškų būdas”, – kalbėjo jaunoji specialistė.
Kol kas ji nesitiki surasti darbo pagal specialybę. Mergina sutiktų iš pradžių padirbėti kad ir padavėja. „Paprasčiausiai man reikia darbo”, – sakė ji.
D. Salytės bendrakursiams, kurie irgi neturi darbo patirties, klostosi panašiai – įsitvirtinti darbo rinkoje sekasi sunkiai.
„Universitete daugiau suteikiama teorinių žinių nei praktikos”, – paaiškino mergina.
Tiesa, bendrakursių, kurie rado darbą dar mokydamiesi, dabar nekamuoja darbo paieškos.
Pirmiausia – poilsis
Įsirašyti į darbo ieškančiųjų gretas liepos pradžioje skubėjo ir Vilniaus universitete diplomą įgijusi jaunoji filosofė 22 metų Laura Liekytė.
Ji nesitiki, kad darbo birža jai pasiūlys darbo pagal specialybę. Mergina neslėpė, kad labiau už tai jai rūpi išvengti privalomojo sveikatos mokesčio, nors dėl to ji galėtų būti rami iki spalio.
Tiesa, darbo ieškotis mergina pradės tik gerai pailsėjusi po studijų – rudeniop.
Tęsti studijų ir siekti magistro laipsnio ji neketina.
Kai kurie L. Liekytės bendrakursiai rado veiklos, tiesa, ne visai pagal specialybę – tarkime, dirba etikos mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose.
Pusė bedarbių – absolventai
„Absolventai motyvuoti, jie tikrai ateina tikėdamiesi rasti darbo”, – sakė Vilniaus darbo biržos vadovas Eugenijus Valeika.
Pasak jo, nemenka dalis registruojasi ir siekdami išvengti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio (PSD), nors ir galėtų dėl to nesirūpinti. Absolventai ir abiturientai PSD yra apdrausti iki spalio, net jei iki to laiko nepradėjo dirbti ar studijuoti.
Vien Vilniaus darbo biržoje per liepą įsiregistravo 635 absolventai. Pasak E.Valeikos, pusė iš kasdien ateinančių 300 bedarbių – tie, kurie vos prieš kelias dienas gavo diplomą.
Medikams rūpesčių nekyla
Daugiausia į eilę rikiuojasi socialiniai darbuotojai, įvairių specialybių pedagogai ir vadybininkai. Bene rečiausiai darbo biržos klientais tampa tie, kurie yra baigę mediciną.
Guvesni absolventai retai ilgai užsibūna darbo biržos sąrašuose – jau po poros savaičių praneša radę darbo vietą arba išvykstantys svetur.
Nors patirties neturintis jaunimas menkai paklausus tarp darbdavių, pastarieji kartas susigundo paramos programa. Tiems, kurie įdarbino absolventą, pusmetį kompensuojama pusė jo atlygio.
Padengiama suma gali siekti 1600 litų, tačiau tik išskirtiniu atveju jaunam žmogui mokamas 3200 litų atlyginimas. Anot E. Valeikos, taip yra nutikę: darbdavys tiek mokėjo absolventui, kurį buvo išmėginęs praktikos metu.
Teks palūkėti
Daugiausia absolventų darbo biržos sulaukia tuose miestuose, kuriuose įsikūrusios aukštosios mokyklos.
Klaipėdoje šiemet iki liepos 10 dienos teritorinės darbo biržos klientais tapo 740 absolventų, pernai tokių buvo 678, 2010 metais – 1077.
Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos specialisto Egidijaus Palevičiaus, tokius pokyčius galėjo lemti tai, kad vis dėlto nemaža dalis jaunuolių pagaliau išsiaiškino, jog pasirūpinti sveikatos draudimu jie gali ir neskubėti.
E. Palevičius pripažino, kad pradžiuginti absolventą darbo vietos pasiūlymu ne taip paprasta: net įgijusieji paklausią suvirintojo specialybę taip greitai nebus priimti į darbą.
„Suvirintojams ar tolimųjų reisų vairuotojams reikia turėti daug sertifikatų, o jų jaunimas neturi. Be to, darbdaviai reikalauja bent vienų metų patirties”, – aiškino E. Palevičius.
Antplūdis – rugpjūtį
* Šiemet per birželį Lietuvos teritorinėse darbo biržose įsiregistravo 1975 absolventai. Per 10 liepos dienų jų gretas papildė dar 3060 aukštąsias ir profesines mokyklas baigusių žmonių.
* Pernai per birželį ir liepą į darbo biržas vos gavę diplomus kreipėsi 9621 absolventas. 2010-aisiais jų gretos buvo gausesnės – 11,3 tūkst. žmonių.
* Atsižvelgdami į ankstesnių metų patirtį darbo biržų atstovai neabejoja, kad didžiausias būrys absolventų, besidairančių darbo, susirinks priartėjus rudeniui – rugpjūčio pabaigoje.
* Daugiausia tarp darbo biržoje besiregistravusių absolventų buvo ką tik diplomus gavusių verslo vadybininkų, teisininkų – šios specialybės paklausiausios tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas.
* Taip pat į darbo biržas skubėjo socialiniai darbuotojai, ekonomistai, viešojo administravimo specialistai.
* Darbo tokiu būdu ieško ir jaunieji apdailininkai, virėjai, viešbučių darbuotojai, automobilių remontininkai, padavėjai ir barmenai.
