Jie įspėja, kad savivaldybė vidutinę algą labiausiai kelia vienu būdu - didina savo valdininkų pajamas. Visa kita – daugiausia Vyriausybės ir Seimo darbas.
Jei pasitvirtintų labiausiai tikėtinas scenarijus, tai vilniečiai 2020 metais vidutiniškai „popieriuje“ uždirbtų 3,6 tūkst. litų. O jei pasiteisintų optimistinės prielaidos, tai algos būtų gerokai didesnės – vidutiniškai 4,9 tūkst. litų per mėnesį. Tai teigiama Vilniaus miesto savivaldybės prašymu „Ernst&Young“ atliktame tyrime, penktadienį pristatytame savivaldybėje.
Be to, pasak „Ernst&Young“, tai būtų tik „statistinė“ alga. O reali vilniečių alga tais metais turėtų būti apie 13 proc. didesnė. Mat 2020-aisiais sostinėje bus maždaug toks „šešėlis“.
Remdamasis šiuo tyrimu Vilniaus meras paskelbė sieksiantis, kad 2020-aisiais vidutinis Vilniaus atlyginimas siektų apie 5 tūkst. litų (įskaičiuojant ir šešėlines pajamas).
Algos tiesiog augs paskui infliaciją
Analitikai pastebi, kad labiausiai tikėtinas scenarijus tiesiog numato, kad atlyginimai augs maždaug tiek pat, kiek ir kainos šalyje.
„Plane numatoma, kad blogesniu atveju atlyginimai augtų 2,5 proc., geresniu – 5 proc. kasmet. Manau, per pastarąjį dešimtmetį algos Lietuvoje augo maždaug tiek, kiek „Ernst&Young“ ir prognozuoja pesimistiniu scenarijumi. Juk vien šįmet mes prognozuojame 4 proc. atlyginimų augimą visoje Lietuvoje“, - pastebi DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius.
„O kad optimistinis scenarijus būtų įgyvendintas, viskas turi labai gerai susidėlioti visos šalies ekonomikoje. 5 tūkst. litų alga – tai labai sunkiai pasiekiamas tikslas“, - sako jis.
Per rinkimus į savivaldybės tarybą A. Zuokas žadėjo, kad algos tais metais sieks 6,4 tūkst. litų. Dabar jis sako šį skaičių nusižiūrėjęs nuo ankstesnės valdžios parengto miesto strateginio plano, kuris, kaip paaiškėjo, nebuvo tikslus.
„Kalbame atvirai, nebijodami tikslintis, kur reikalauja ekonominė logika. Norint 2020 metų pabaigoje pasiekti 5 tūkst. litų atlyginimus reikalingos didžiulės pastangos“, - penktadienį sakė meras.
Sostinės planuose - vidinė emigracija į Vilnių bei didesnės algos sostinės valdininkams
„Ernst & Young“ partneris Linas Dičpetris svarstė, kad daugiausia savivaldybė vidutinį atlyginimą galės pakelti didindama jai pavaldžių įstaigų algas.
„Kaip labiausiai gali prisidėti pati savivaldybė – tai padidinti pačios savivaldybės administracijos bei kontroliuojamų įstaigų efektyvumą. Lėšos nėra paprasčiausiai taupomos, jos naudojamos darbuotojams skatinti.
Įtaka gali būti ženkli, nes dirbančiųjų šioje sistemoje žmonių, taip pat kontroliuojamų savivaldybės įmonių darbuotojų skaičius yra didelis, todėl įtaka vidutiniam darbo užmokesčiui yra juntama“, - sakė L. Dičpetris.
Vilniaus meras A. Zuokas neatsakė į lrytas.lt klausimą, kokius vidutinius atlyginimus, pagal savivaldybės planą, turėtų 2020-aisiais uždirbti miesto savivaldybės darbuotojai.
Pasak L. Dičpetrio, bene mažiausiai vidutinį atlyginimą paveiktų į savivaldybės planus įrašytas siekis skatinti atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą miestui šildyti.
„Dabar lėšos, sumokamos už kurą, keliauja į rytus, su atsinaujinančiais šaltiniais jos liktų Lietuvoje, tai prisidėtų prie BVP augimo. To įtaka darbo užmokesčiui yra nedidelė, bet vis tiek yra“, - sakė L. Dičpetris.
Savivaldybė taip pat žada pritraukti daugiau stambių užsienio įmonių į Vilnių, taip pat skatinti smulkų ir vidutinį verslą.
Vykdydama pastarąjį tikslą sostinė sieks pritraukti žmonių iš visos Lietuvos.
„Sąlygas verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, kuria ne vien Vilnius, o nacionalinė valdžia. Tačiau įtakos turi ir savivaldybė. Viena iš mūsų rekomendacijų Vilniui yra skatinti tam tikrą vidinę emigraciją į sostinę“, - sakė L. Dičpetris.
Algų augimą Vilniuje paskatins ir auganti vidutinė alga, rašoma „Ernst&Young“ tyrime, kuriuo remiasi A. Zuokas. Vidutinį atlyginimą šalyje nustato ne savivaldybės, o Vyriausybė, susitarusi su profsąjungomis ir darbdaviais.
Analitikai regi tuščius pažadus ir rinkimus
DNB analitikas R. Bancevičius pastebi, kad A. Zuoko vadovaujama savivaldybė į žadamų priemonių sąrašą vidutinei algai didinti įrašė tai, kas nėra jos valioje.
„Savivaldybė gali tik efektyvinti savo institucijas ir, iš dalies, skatinti atsinaujinančius išteklius. Visa kita yra Vyriausybės darbas“, - sako jis.
Šiame pranešime R. Bancevičius įžiūri A. Zuoko norą prieš rinkimus pakalbėti apie algų augimą
„Nelabai suprantu, kuo šita studija prasminga, kam ją išvis reikėjo daryti. Naujų gairių ar informacijos ji beveik nepateikė. Bet atlyginimas daugeliui žmonių yra labai jautrus klausimas, o politikams galbūt kyla noras pasinaudoti proga prieš rinkimus kalbėti apie jautrius klausimus“, - svarstė jis.
Panašiai svarsto ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Turbūt nedaug liko partijų, kurios nežada padidinti ir minimalaus, ir vidutinio atlyginimo. Manau, Lietuvos gyventojai turi suprasti vieną dalyką: žadėti didinti vidutinį atlyginimą yra tuščias pažadas, taip siekiama gauti daugiau balsų. Politikai gali reguliuoti minimalų atlyginimą, o vidutinį nustato tas, kas jį moka. Dabar didžiąją dalį algų moka privatus sektorius. Gyventojai į tokius politikų pažadus turėtų žiūrėti skeptiškai ir laukti konkretesnių siūlymų“, - svarstė N. Mačiulis.
N. Mačiulis abejoja, ar 2020-aisiais sostinėje įmanoma pasiekti 5 tūkst. litų vidutinę algą. Mat kol kas nesitikima, kad darbuotojų produktyvumas augs taip sparčiai.
„Sunku suprasti, kodėl algos turėtų augti sparčiau už našumą“, - argumentuoja N. Mačiulis. Pasak jo, algoms augti kelią atvertų tik Vyriausybė ir Seimas, jei nuspręstų mažinti „Sodros“ mokesčius ar liberalizuoti darbo tvarką.
„Vilniaus savivaldybės plane nurodytos prielaidos, dėl kurių algos sostinėje augs iki 5 tūkst. litų, neįtikina. Ten deklaratyvaus pobūdžio planai, rekomendacijos. Nepaaiškinta, kaip tai žadama įgyvendinti.
Plane esantys pasiūlymai „skatinti smulkųjį verslą“ ar „pritraukti stambias bendroves ir tarptautines institucijas“ yra geri, jie įrašyti kiekviename ekonomikos vadovėlyje. Esminis klausimas – kaip tai padaryti? Ir kodėl nebuvo padaryta iki šiol? Tai nėra pasakyta.
Siūloma skatinti IT paslaugų eksportą, medicinos paslaugų turizmą. Tai, žinoma, sukurtų darbo vietų. Bet toks pasiūlymas gali tikti kiekvienam Lietuvos miestui. Juos įgyvendinti iki šiol sunkiai sekasi visiems, išskyrus Druskininkus“, - svarstė N. Mačiulis.
