Po buitinių atliekų konteinerius besiknisantys benamiai – seniai įprastas vaizdas.
Ne vieno daugiabučio gyventojai, neapsikentę benamių revizijų, juos vaiko. Neretai tenka kviesti policiją, nes konteineriai padegami.
Konteinerių sanitarai „Sostinei” pasakojo, kad miestą yra pasidaliję įtakos zonomis, kuriose ieško maisto, butelių arba atliekų, kurias būtų galima parduoti.
Tenka vaikyti benamius
Ar kada nors bus kitaip? „Kol naudosimės senais konteineriais, matyt, kitaip ir nebus. Juk nestovėsime nuolat prie jų, vaikydami benamius ir kitus gyvenimo dugne atsidūrusius miestiečius”, – „Sostinei” sakė vienos daugiabučių namų bendrijos pirmininkė.
Kodėl požeminių konteinerių mieste kol kas nedaug? Tai lemia ne tik kai kurių miestiečių nenoras sumokėti už naujos kartos konteinerius, bet ir miesto valdžios vangumas ieškant būdų, kaip juos populiarinti.
„Tikimės, kad iki 2014 m. bus parengta būtina techninė dokumentacija požeminiams konteineriams visame mieste įrengti.
Dar po dvejų metų galbūt bus atsisakyta senųjų antžeminių konteinerių”, – svarstė Vilniaus savivaldybės Aplinkos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas.
Baugina didelė kaina
Šiuolaikinius požeminius konteinerius Vilniuje kol kas įrengia ir prižiūri tik kelios bendrovės, nes atliekoms iš jų išvežti būtina speciali technika.
Paklaustas, kodėl naujos kartos konteineriai vis dar užleidžia vietą jau atgyvenusioms dėžėms, bendrovės „Vilniaus specialusis autotransportas” Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys „Sostinei” sakė, kad tai lemia keletas priežasčių.
„Viena vertus, vilniečiai požeminius konteinerius vis dar vertina kaip naujovę, prie kurios reikia priprasti. Požiūris maždaug toks, kaip į vėjo jėgaines, – šyptelėjo M. Surplys. – Antra vertus, įsirengti naujos kartos konteinerius kai kuriems vilniečiams per brangu.
Be to, ir miesto valdžia kol kas neskatina atsisakyti senų antžeminių konteinerių. Kitų miestų savivaldybės šioje srityje kur kas aktyvesnės.”
Tiems vilniečiams, kurie nutartų atsisakyti senų konteinerių ir šalia savo namų įsirengti tris požeminius konteinerius, skirtus buitinėms atliekoms, popieriui ir stiklui rūšiuoti, tektų už juos sumokėti 15–16 tūkst. litų.
Vienas buitinių atliekų konteineris, nelygu jo talpa, atsieitų apie 5–8 tūkst. litų.
Bendrovės, prižiūrinčios požeminius konteinerius, šiuo metu siūlo juos arba iš karto nusipirkti, arba suteikia galimybę įsigyti išperkamosios nuomos būdu.
Biurokratinės kliūtys
Savivaldybė yra nustačiusi tvarką, pagal kurią turi būti įsigyjami ir įrengiami požeminiai konteineriai. Kai kurie daugiabučių namų bendrijų vadovai skundėsi, kad ši tvarka ir stabdo naujovę.
Nusprendus šalia namo įrengti šiuolaikiškus konteinerius, būtina parengti statybos projektą, reikia gauti leidimą kasti žemę.
Šių dokumentų rengimas ir derinimas savivaldybės kabinetuose užima nemažai laiko.
„Reikia tiek dokumentų, kad atrodo, jog prie namo statomas kitas namas. Argi tai ne absurdas?” – piktinosi vienos Žirmūnuose esančios namo bendrijos vadovas.
Kitų miestų savivaldybės įrengiant požeminius konteinerius projektų nereikalauja.
Nauda – akivaizdi
Požeminiai atliekų surinkimo konteineriai Lietuvoje negaminami, nes tokiai veiklai nė viena įmonė neturi licencijos.
Konteinerius prižiūrinčios įmonės jų atsiveža iš Lenkijos, Suomijos, Vokietijos ar Ispanijos.
Šiuo metu Vilniaus miesto taryba yra nustačiusi, kad atliekų išvežimo kaina yra 21 centas (be PVM) už kvadratinį metrą gyvenamojo ploto.
Tie vilniečiai, kurie daugiabučiuose iki šiol naudojasi vadinamaisiais atliekų šalintuvais (jais šiukšlės nuleidžiamos į pirmajame aukšte pastatytus konteinerius), už atliekų išvežimą moka 30 proc. brangiau.
Požeminių konteinerių priežiūros kaina nesiskiria nuo antžeminių konteinerių, tačiau iš pastarųjų atliekas tenka išvežti dažniau, nes jų talpa mažesnė.
Požeminiai konteineriai gali būti iki 5 kubinių metrų talpos, o antžeminiai – vos 1,1 kubinio metro.
