Šiemet Klaipėdos savivaldybė konkurso būdu išrinko įmones,
kurios galės penkerius metus teikti paslaugas paplūdimiuose
esančiose lauko kavinėse. Konkursą laimėję verslininkai, be kita
ko, įsipareigojo paplūdimiuose įrengti vaikų žaidimų, sporto
aikšteles, sanitarinius mazgus, dušus, tualetus, poilsio reikmenų
nuomos punktus, daiktų saugojimo kameras.
Įpusėjus vasarai paaiškėjo, kad kai kurie įpareigojimai buvo
kiek pritempti. Poilsiautojai nesidomi nei dušais, nei daiktų
saugojimo kameromis. Ne ką geriau sekasi ir tiems, kurie savo
iniciatyva bando pripratinti lietuvius kaitintis saulėje ne ant
pakloto, o ant plastikinių gultų.
„Gali prie jūros net aukso rūmus pastatyti - jei nėra tinkamo
oro, nebus ir prekybos“, - mūsų šalies paplūdimiuose įsivyravusią
tendenciją pastebi jau vienuolika metų lauko kavinių verslą
uostamiesčio paplūdimiuose vystantis Rytis Murmokas.
Giruliuose šiemet tik vieną vietą išsinuomojęs verslininkas
teigia įrengęs ją taip, kaip ir buvo nurodyta konkurso sąlygose,
tačiau neslepia, kad dušas - labiau butaforinis nei
funkcionuojantis.
„Dušą nupirkome gerą, itališką, vanduo pašildomas nuo saulės
šilumos, bet... jis turi būti prijungtas prie vandentiekio. Negi aš
savo lėšomis dar turiu atvesti į paplūdimį vandenį? Ir kas man leis
tą daryti, juk aš tik laikinas nuomininkas“, - tokia valdininkų
numatyta prievole stebisi R. Murmokas.
Verslininko skaičiavimais, jei dušui naudotų atvežtinį vandenį
- nusimaudyti vienam žmogui gali kainuoti iki 10 litų, tad esą
vargiai atsirastų poilsiautojų, kuriems prireiktų tokios prabangios
paslaugos.
Nors vasara jau įpusėjo, tačiau nė vieno poilsiautojo, norinčio
pasinaudoti dušu, sako nesulaukusi ir Reda Vismantienė, turinti
uostamiesčio paplūdimiuose net tris lauko kavines.
„Mūsų jūra nėra tokia sūri, kaip užsienio kurortuose, kur
norisi kuo greičiai nusiplauti jūros vandenį. Be to, Baltijos jūra
šalta - išlindus iš šalto vandens dar kartą lįsti po šaltu dušu,
matyt, nesinori. Jei tik ateis nors vienas žmogus, kuris
pasiteiraus, ar galėtų pasinaudoti dušu, būtinai jums paskambinsiu
ir jo net vardą užsirašysiu“, - juokavo R. Vismantienė.
Pirmus metus paplūdimių lauko kavinių verslą pradėjusi moteris
pastebi, kad kol kas neprigijo ir kita naujovė - daiktų saugojimo
kameros. Nors mokestis už daiktų saugojimą tokioje spintelėje
tekainuoja 3 litus, kol kas esą šia paslauga pasinaudojo tik
keletas poilsiautojų.
Kur kas geriau pasitvirtino pačių verslininkų idėja - šalia
paplūdimio kavinių įrengti ir pirteles. Pasak R. Vismantienės,
lietuviškos vasaros, ko gero, palankiausios tik tokiam verslui. Kai
nėra saulės ir vanduo šaltas, bent pirtelėje pasikaitinus įmanoma
jūroje išsimaudyti.
„Beje, net po pirties neatsiranda nė vieno norinčio išsimaudyti
duše - mieliau visi bėga į jūrą“, - pastebėjo verslininkė.
Antrus metus uostamiesčio paplūdimiuose gultus nuomojantis
verslininkas Robertas Lozinskij stengiasi išlikti optimistas ir
tikisi, kad ši vasara bus pelningesnė nei praėjusi, tačiau teigia
suprantantis, kad jo pajamos yra tiesiogiai priklausomos nuo saulės.
„Ši naujovė prigyja nelengvai. Praėjusią vasarą net galvojau,
jog reikėtų draugų paprašyti, kad jie pasiėmę gultus tiesiog
pagulėtų, nes pas mus taip įprasta - kol niekas nepabando ir
kitiems nedrąsu. O šiemet jau turime ir nuolatinių klientų.
Tiesa, nuomos kainą teko nuleisti - šiemet už gulto nuomą visai
dienai imame 6 litus, o pernai prašėme litu brangiau“, - pasakojo
R. Lozinskij.
Visgi verslininkas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais buvo dvi
dienos, kai poilsiautojai išsinuomavo visus 450 gultų.
„Kai kilo idėja pradėti tokį verslą, skaičiavau, kad
investicijos turėtų atsipirkti per tris sezonus, bet dabar taip
optimistiškai nebegalvoju“, - prisipažino R. Lozinskij.
Tiesa, kartais originalios idėjos Lietuvoje numarinamos dar net
jų nepradėjus įgyvendinti. Praėjusią vasarą kaunietis Marijus
Juronis teigė sukurpęs neeilinį verslo planą: pasamdęs kelias
patrauklias merginas jis žadėjo pasiūlyti paplūdimio lankytojams,
kad šios išteptų juos kremu nuo saulės. Žinoma, už atitinkamą 20
litų mokestį.
Dėl higienos sumetimų tokia idėja nepatiko visuomenės sveikatos
specialistams ir šiai veiklai leidimas nebuvo išduotas.
Kuomet buvo paskelbtas konkursas, verslininkai į poilsio
infrastruktūrą buvo pasiryžę investuoti 1 mln. 635 tūkst. litų.
Vieni daugiau, kiti - mažiau. Pasak verslininkų, investicijų sumos
siekė nuo 82 iki 306 tūkst. litų į vieną zoną. Tačiau sutartys su
verslininkais pasirašytos penkeriems metams. Toks terminas
pasirinktas dėl to, jog atsipirktų investicijos ir būtų pastatytos
gražesnės lauko kavinės, o ne palapinė, kaip būdavo ankstesniais
metais.