Personalo agentūros „Kelly Services“ generalinės direktorės Jekaterinos Gorochovos manymu, dažniausiai tokios mintys kyla tiems darbuotojams, kurie nežino, kiek uždirba jų kolegos ir kokį darbą jie atlieka.
„Darbuotojai dažnai daro subjektyvias išvadas, emociškai įvertindami savo ir kitų kolegų darbą. Įdomu tai, kad paprastai šių ir panašių tvirtinimų bei įtarinėjimų priežastys kyla tose kompanijose, kuriose yra neskaidri skatinimo sistema. Jei kompanijos vadovybė tiksliai ir aiškiai nustato visiems vienodas taisykles, t. y. kai darbas vertinamas pagal pasiektą rezultatą, tai tada nekyla klausimų, kas, už ką ir kiek gauna ir kodėl pakyla karjeros laiptais“, - teigė J. Gorochova.
Anot jos, tikėtina, kad po kelerių metų darbuotojai pakeis savo požiūrį į kolegas ir dabartinis pataikavimas ar noras įsiteikti pavirs komunikabilumu ir sugebėjimu atsidurti reikalingu metu reikalingoje vietoje.
„Pavydi dažniausiai tie, kurie patys dirba ne visu pajėgumu. Tariami pataikautojai dažnai būna tie darbuotojai, kurie sugeba planuoti darbą pasitelkę savo darbo įgūdžius. Todėl reikėtų susimąstyti, kodėl būtent tie žmonės skiriami į atsakingas pareigas. Paprastai tie žmonės pasižymi komunikabilumu, mokėjimu šiltai bendrauti su pavaldiniais“, - sakė verslo specialistas Michailas Grafskis.
Ekspertų manymu, toks skeptiškas požiūris į kolegas, kurie greičiau už juos pakyla karjeros laiptais, yra praeities nuoskaudos.
„Tai - sovietmečio palikimas, kai dominavo domėjimasis visuomeniniu gyvenimu ir tai buvo aukščiau už visus kitus interesus. Tada pirmiausia reikėjo būti visuomenės nariu, o tik po to asmenybe ir individu. Esu visiškai įsitikinusi, kad praeis dveji, treji metai ir tas rodiklis nepastebimai sumažės, nes negatyvus visuomenės požiūris keičiasi. Terminas „karjeristas“ taip pat praranda savo negatyvų atspalvį“, - sakė įdarbinimo agentūros „Penny Lane Personnel“ konsultantė Ella Michailova.
Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad trečdalis Rusijos kompanijose dirbančių darbuotojų prisipažino, kad dirbdami neįdeda tiek pastangų, kiek reikėtų. Priežastis - darbdaviai nepildo savo pažadų. Be to, kas dešimtas darbuotojas galvoja, kad jis neprivalo dirbti iš visų jėgų. „Daug darbuotojų žiūri į darbdavį, kaip į prievaizdą. Laukia iš jo tikslių nurodymų: kokių imtis veiksmų ir visiško supratimo. Tačiau viršininkas – ne artimas žmogus, jis negali jūsų mylėti vien už tai, kad esate. Jo meilę reikia užsitarnauti. Todėl tikėtis ir laukti premijų neįdedant pastangų, švelniai kalbant, yra kvaila“, - sakė psichologė Natalija Černouchova.
O 67 proc. respondentų į klausimą: „Kam jūs ryžtumėtės norėdami gauti savo svajonių darbą?“ atsakė, kad jiems kol kas dar per anksti užimti tokias pareigas. Specialistų manymu, darbuotojų nepasitikėjimą savo jėgomis sukelia neadekvatus sugebėjimų įvertinimas.
„Psichologai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad pirmaisiais darbo metais žmogus save pervertina. O padirbėjus dešimt metų - priešingai: nebeįvertina savo galimybių. Todėl dabar žmonėms ir atrodo, kad jų darbas apmokamas nepakankamai, tačiau svajonių darbui, kurio galėtų tikėtis netolimoje ateityje, jie kol kas nepasiruošę“, - teigė M. Grafskis.
