Užsukus į Kauno pašonėje įsikūrusį Zapyškio medelyną tampa akivaizdu, kad klientams svarbu ir estetinė augalų prekyvietės išvaizda. Medelyne visur pūpso originalios skulptūros, medeliai ir krūmai išrikiuoti tolygiomis eilėmis, o baseinėlyje ratu sukasi tropinės žuvys. Medelyno augalų skyriaus vadovė Ingrida Vainauskienė pasakoja, kad ir vėl grįžta tradicija patiems užsiauginti vaisius ir uogas. „ Jeigu žmogus turi naują sklypą ir neturi nei vieno medžio, tai sodina įvairių rūšių medelius. Šį sezoną ypač populiarėja šilauogės, perkami serbentai, agrastai.“ – sako I. Vainauskienė.
Moteris iš tvarkingai surikiuotų augalų eilių vis traukia po kelis augalus ir rodo, kuo skiriasi obelis nuo obels. Metus paauginta obelėlė kainuoja iki 20 Lt, o už kelių metų medelį tenka sumokėti ir 80 Lt.
„Yra pirmosios ir antrosios grupės sodo augalai, bet mažai kas apie tai žino. Šios rūšys skiriamos pagal augalo susiformavimą – ar jis turi šakelių, ar gražiai susiformavęs vainikas, kokia šaknų sistema, ar augalas niekur nepažeistas“ - pagal ką nustatoma augalo kaina pasakoja I. Vainauskienė.
Lietuvoje dar neįprasta augalus vertinti pagal kokybės standartus ir žvelgti į juos kaip į skirtingą vertę turinčius produktus. Dažnai žmonės galvoja, kad kuo medis aukštesnis, tuo jis brangiau kainuoja. Žinoma, šis medžio vertės nustatymo kriterijus irgi svarbus, bet jei persodintas į kitą vietą medis neprigis, tuomet kiek jis vertas?
Jei augalas yra ruošiamas persodinimui, tai net ir penkiolikos metų kriaušė puikiai jausis kitame sklypo gale. Apskritai, kiekvienas profesionalus prisilietimas prie augalo – vienareikšmiškai didina jo vertę. Skirtingi kainų kriterijai galioja ir iš pažiūros panašiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams - serbentus geriau pirkti jaunesnius, o šilauogės gausiausiai uogomis aplimpa sulaukusios ketverių metų. Apskritai, kuo ilgiau augalas praleidžia profesionalioje priežiūroje jį formuojant – tuo brangiau jis kainuoja ir tuo mažiau vargo bus jį pasisodinus.
Medelynuose auginami vaiskrūmiai ir vaismedžiai dėl suformuotos šaknų sistemos ir lengvo prisitaikymo – tinkami sodinimui beveik visus metus. Dešimt metų augalų draugijoje praleidusi I. Vainauskienė sako, kad jei žiemą sugebėsite iškasti žemę ir prižiūrėti augalą, tuomet galite sodą užveisti ir šaltuoju metu laiku.
Kriaušės žiemą tikrai neprinoks, bet visus metus žali išlieka lietuvių mėgstami spygliuočiai, kurie puikuojasi dažname sklype. „Jau dešimt metų niekaip nebaigia išpopuliarėti spygliuočiai. Pušeles ir įvairios gyvatvorės labai mėgiamos. Galbūt lietuviškam būdui būdinga užsisodinti gyvatvorėmis?“ – juokauja pašnekovė ir suskumba parodyti, kaip atrodo lietuvių pamėgtos tujos.
Kiek kainuoja užsiveisti sodą?
Kiek kainuotų susikurti tikrą lietuvišką sodą, kuriame obelys ir kriaušės brandintų vaisius, o serbentų ir aviečių būtų pilnos saujos, priklauso nuo sklypo ploto ir žemės derlingumo.
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti augalams skirtu gruntu. Jo kiekis priklauso nuo žemės sklypo ploto. Tai pakankamai nepigi investicija, nes 30 l augalams skirto grunto kainuoja apie 20 Lt. Žinoma, perkant didelį kiekį, galima išsisukti ir pigiau.
Jei norite jau kitais metais mėgautis sodo gėrybėmis, tuomet už vieną vaiskrūmį ar vaismedį teks pakloti nuo 30 Lt iki 200 Lt. Pasisodinę šešias obelis, dvi kriaušes, keturis vaiskrūmius ir kelias gėles, būsite išleidęs apie 1000 Lt.
Gerai prižiūrimi augalai gali nešti naudą ne vieną dešimtmetį. Tačiau jei savo darbo laiką sode įvertintumėte pinigine išraiška, dar pridėtumėte sumą, kiek išleidote trąšoms ir kitiems reikmenims, – nusiviltumėte. Mat tokį patį kiekį gėrybių turguje nusipirktumėte už mažesnę kainą, nei teko investuoti į savą sodą.
