Tačiau, regis, jai teks su tuo susitaikyti. Juolab kad net kanclerės bendražygiai prabilo ultimatumų kalba.
Daugiau nuolaidų nebus
„Jei stiklinė pasirodys tik puspilnė, jokių naujų paskolų nebus”, – taip pareiškė Vokietijos valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos frakcijos Bundestage vienas vadovų Michaelis Fuchsas.
Anot jo, viskas paaiškės rugsėjį, kai Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo atstovai baigs tikrinti, kaip Atėnai vykdo savo įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams.
„Jei paaiškės, kad atlikta tik pusė nustatytų namų darbų, to tikrai nepakaks naujam paskolos paketui gauti. Vokietija su tuo nebesitaikstys.
Graikams seniai laikas parodyti, kad tik jie gali pakeisti padėtį. Ligšiolinė politika pagal principą „Duokime jiems dar vieną, jau paskutinę galimybę” pasirodė esanti bergždžia”, – tiesiai šviesiai pareiškė M. Fuchsas.
Gyvena tik iš skolų
Graikija tikisi sulaukti dar vieno 130 mlrd. eurų vertės paramos paketo. Be jo šalis kaipmat žlugtų. Nors dalis jos skolų ir buvo nurašyta, netrukus teks grąžinti 107 mlrd. eurų, o apie tokią sumą ižde Atėnai gali tik pasvajoti.
Nuo 2010 metų gegužės tarptautiniai kreditoriai graikams jau buvo suteikę dvi paskolas, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų. Už tai reikalaujama sumažinti valstybės valdymo išlaidas ir skatinti ekonomiką. Tačiau įvairūs planai ne kartą sužlugo dėl vietos politikų nesutarimų.
Nurodė pasitraukimo datą
Todėl ne vienas Vokietijos politikas grasina, kad Berlynas pasinaudos veto teise, jei Atėnų pažadai pasirodys esantys tik muilo burbulas.
Kanclerė A. Merkel ilgai tvirtino, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų žalingas visam blokui, tačiau dabar tokiai pozicijai nebepritaria net ir jos bendražygiai.
Pastarosiomis savaitėmis daugelis Vokietijos, kuri yra pagrindinė graikų kreditorė, valdančiosios koalicijos atstovų aiškino, kad būtų visai normalu, jei Atėnai vėl įsivestų drachmą. Nurodyta net konkreti data – iki šių metų pabaigos.
Nepatenkintas ir ministras
Neseniai pyktį Atėnų adresu išliejo ir Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Rosleris. Jo iniciatyva kai kurie šios šalies verslininkai partneriams Graikijoje nurodė būdus, kurie padėtų išbristi iš krizės.
Tai – investicijos ir ekonomikos skatinimas.
Tačiau, pasak ministro, graikai į tai pažvelgė itin skeptiškai. Todėl Ph.Rosleris sako irgi abejojantis, ar Atėnams ilgai pavyks išsilaikyti euro zonoje.
Į dugną grimzta jau penktus metus
Šių metų antrąjį ketvirtį Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nusmuko 6,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Pirmąjį ketvirtį BVP nuosmukis buvo dar didesnis – 6,5 proc.
Graikijos ekonomika recesijos duobėje jau penktus metus. Tai rodo ir milžiniškas nedarbo lygis: šių metų gegužę jis siekė 23,1 proc.