„Ir Lietuvoje tegu nesėdi kaip pelės po šluota. Jie privalo
mums atsakyti, kodėl leido naudotis savo teritorija, kad būtų
pažeista siena. Kam jau kam, o Lietuvai maža nepasirodys“, -
praėjusią savaitę pareiškė incidento, kurį sukėlė iš Lietuvos
atskridęs Švedijoje registruotas lėktuvas, numetęs Minske
pliušinius meškiukus su atsišaukimais už žodžio laisvę, įpykintas
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Manoma, kad jis gali prieš Lietuvą imtis įvairių ekonominių sankcijų. Pavyzdžiui, didelė baltarusiškų krovinių dalis iš
Klaipėdos gali būti nukreipta į Latvijos, Rusijos ir Ukrainos
uostus. Vieną trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių sudaro būtent
Baltarusijos produkcija.
„Santykių su kaimynais gadinimas yra blogas dalykas. Man net
sunku tai komentuoti. Elgiamasi tiesiog negražiai. Manau, Klaipėdos
uostininkams reikia dirbti toliau ir kaip iki šiol, taip ir toliau
sudaryti puikias sąlygas baltarusiškiems kroviniams, o politinius
dalykus tegu sprendžia politikai. Manau, sveikas protas bet kuriuo
atveju nugalės“, - sako AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos
(KLASCO), kurios krovinių apyvartoje baltarusiški kroviniai sudaro
mažiausiai penktadalį, generalinis direktorius Audrius Pauža.
Jeigu Baltarusija imtųsi sankcijų prieš Lietuvą, pastaroji
patirtų, pasak A. Paužos, nemenkų finansinių nuostolių. Vienas
trečdalis krovinių Klaipėdos uoste - apie 12 mln. tonų. Viena
perkrauta tona įvairioms Lietuvos verslo struktūroms duoda 75 Lt
pajamų, tad finansiniai nuostoliai gali sudaryti apie 900 mln. litų.
„Man atrodo, kad A. Lukašenka nori dirbtinai įtraukti Lietuvą į
tą konfliktą. Nemanau, kad šis incidentas galėtų tapti pretekstu
nukreipti krovinius kur nors kitur. Tai būtų nenaudinga pačiai
Baltarusijai. Nemanau, kad kas nors turėtų atsitikti dėl kažkokių
numestų meškiukų. Didesnių problemų galėtų kilti, jeigu Švedijos
reakcija būtų labai stipri ir ji apeliuotų į Briuselį. Tokiu atveju
jis vėl gali pradėti kalbėti apie ekonomines sankcijas
Baltarusijai“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
„Tai būtų gana rimtas smūgis Klaipėdos uostui ir Klaipėdos
konteinerių terminalui, kuris netektų apie 30 procentų krovinių“, -
teigė UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius
Vaidotas Šileika.
Jo vadovaujamame terminale kraunama ne vien tik baltarusiška
ratinė technika, bet ir konteineriai, įrengimai, gabenami į
Baltarusiją. Tiesa, šiandien terminale ratinės technikos kraunama
tik dešimtoji dalis, lyginant su tuo, kas vyko 2009-2010 m. Tuo
metu konteinerių srautai gerokai pasikoreguotų.
„Kol kas tam tikra dalis krovinių dar tik plaukia į Lietuvą ir
į Baltarusiją. Nemanau, kad būtų galima vieną dieną mostelėti
lazdele ir pakreipti krovinių srautus ar į vieną, ar į kitą pusę.
Tokias sankcijas pajustume tik po tam tikro laiko“, - sakė jis.
Terminalo vadovo manymu, daugiau problemų gali kilti su
valstybiniais užsakymais. Turint omenyje privačius asmenis ar
kompanijas, ko gero, nebus taip smulkmeniškai kontroliuojama, kad
nė vienas konteineris neitų per Klaipėdą.
V. Šileika pabrėžia, kad yra susiformavusios logistinės
grandinės, pavyzdžiui, įrengimų gabenimas per Klaipėdos uostą į
Baltarusijos gamyklas. Joms greitai surasti alternatyvą esą būtų
sunku.
„Manyčiau, kad vis dėlto turėtų nugalėti sveikas protas. Turėtų
būti vertinama ekonominiu požiūriu, kur yra geriau krauti
krovinius. Tačiau, ko gero, reikėtų po truputį ruoštis. Grasinimai
Klaipėdos uostui iš Baltarusijos politikų pusės kartkartėmis vis
pasigirsta, tačiau iki šiol dar nebuvo ženklų, kad dėl vienokių ar
kitokių politikos vingių būtų kas nors daroma“, - sakė V. Šileika.
Pasak jo, toms įmonėms, kurios krauna 80-90 proc. baltarusiškų
krovinių arba daugiau nei pusę, grasinimų įgyvendinimas labai
pablogintų situaciją, o kitos sugebėtų kaip nors persiorientuoti ir
nė viena nebankrutuotų.
Apie ketvirtadalį krovos baltarusiški Novopolocko ir Mozyrio
naftos perdirbimo įmonės produktai sudaro ir AB „Klaipėdos nafta“.
Ji per metus perkrauna daugiau nei 2 mln. tonų baltarusiškų naftos
produktų.