Praėjusiais metais Estijoje maisto produktai pabrango daugiausia iš visų Europos Sąjungos šalių – net 8,5 proc.
Nenuostabu, kad šios valstybės gyventojai neslepia pykčio.
Jie su apmaudu prisimena netesėtus vyriausybės pažadus: prieš įsivedant eurą valdžia tikino, jog kainos nekils, nes parduotuvių savininkai bus griežtai kontroliuojami.
Tačiau maistas brangsta. Maža to: dienraščio „Ohtuleht” atlikta sociologinė apklausa parodė, jog estai įsitikinę, kad pagrindinių produktų kainos pakilo gerokai daugiau, nei skelbia statistikai.
Apklausos dalyviai aiškino, kad bulvės, burokėliai, agurkai, pomidorai ar salotos pabrango 50–100 procentų, o mineralinis vanduo ir bulvių traškučiai – 30–40 procentų.
Žmonės dėl to kaltina tiek prekybininkus, tiek jų veiklos nekontroliuojančią vyriausybę.
Estijos parduotuvių savininkai iš pradžių buvo išsigandę valdžios grasinimų, kad už kainų padidinimą be priežasties bus skiriamos baudos.
Tačiau vėliau jie išvydo, kad sankcijų niekas netaiko, todėl kainas imta apvalinti. Žinoma, į didesnę pusę.
Estijos žemės ūkio ministerijos Prekybos skyriaus vadovė Ene Madvere aiškina, kad maisto produktai brangsta ne tiktai dėl prekybininkų kaltės, tačiau ir dėl prasto derliaus, klimato pokyčių bei brangstančių degalų.
O vietos ekonomistai priminė, kad euro įvedimas palengvino paskolas šia valiuta paėmusių žmonių gyvenimą, nes nebereikia bankams mokėti pinigų už valiutos keitimą.