Iki šių metų birželio 29-osios, kai buvo pateiktas prašymas paskolinti jai 795 mln. Lt, „Sodra“ iš viso buvo skolinga net 8,89 mlrd. Lt: 7,41 mlrd. Lt - Vyriausybei ir 1,48 mlrd. Lt - komerciniams bankams. Vyriausybei skolą „Sodra“ privalės pradėti grąžinti jau nuo ateinančio sausio ir galutinai su valstybe atsiskaityti iki 2021-ųjų.
Nauja paskola - už 4,666 proc. metinę palūkanų normą. Ji turės būti pradėta grąžinti nuo 2016 m. sausio lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Kadangi Vyriausybė atliekamų pinigų neturi, „Sodrai“ paprasčiausiai perskolins valstybės vardu pasiskolintas lėšas.
„Sodra“ jau ne pirmus metus kiekvieną mėnesį išleidžia kur kas daugiau pinigų, nei surenka, todėl jos skolos ir auga. Štai šią liepą „Sodros“ pajamos buvo 972,5 mln. Lt, o išlaidos - 1,123 mlrd. Lt. Per septynis šių metų mėnesius „Sodros“ įplaukos buvo 6,628 mlrd. Lt, o išlaidos - 7,86 mlrd. Lt. Deficitas - 1,333 mlrd. Lt.
Tačiau „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius, pasak „Respublikos“, dėl to pernelyg nesikremta ir sako, kad yra parengtas planas, kaip neuždelsti su skolų grąžinimu - „Sodra“ skolinsis toliau iš kitų šaltinių ir skolintomis lėšomis atiduos senas skolas.
Kitais metais „Sodra“ turės grąžinti 975,4 mln. Lt. Iš jų 475,4 mln. Lt Finansų ministerijai ir 500 mln. Lt kredito įstaigoms.
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys mano, kad „Sodra“ ne toliau skolinsis, kad atiduotų senas skolas, o pati subalansuos savo biudžetą arba skolų grąžinimą atidės geresniems laikams.
„Nėra taip griežtai įsipareigota, kad jau nuo kitų metų „Sodra“ turės pradėti grąžinti skolas. Yra tik principinis susitarimas, kad 2013-aisiais „Sodros“ biudžetas jau bus subalansuotas ir prasidės grąžinimas. Kitaip tariant, prisirišta prie subalansavimo termino. Kai jis bus, tada prasidės ir grąžinimas. Kadangi įplaukos auga, tikimės, kad 2013-ieji - realus terminas“, - sakė R.Dagys.
Parlamentaras priminė, kad „Sodra“ dar turės ir kompensuoti įvairių išmokų sumažinimą per krizę.
„Bijau sumeluoti, tačiau tam reikės daug milijardų litų. Bet pagal dabartines prognozes, jau kitais metais „Sodra“ bus pajėgi tai daryti, jei nieko pasaulyje neįvyks. Tokį optimizmą lemia mūsų ekonomikos gerėjimas, nedarbo mažėjimas, apdraustųjų skaičiaus didėjimas, „Sodros“ sistemos reforma“, - vardijo R.Dagys.
Stebuklais netiki
Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Mečislovas Zasčiurinskas nėra toks didelis optimistas.
„Sodros“ išlaidos pajamas kiekvieną mėnesį viršija daugiau nei 100 mln. Lt. Tad nerealu tikėtis, kad jau po pusmečio ji bus pajėgi grąžinti senas skolas. Antras dalykas - nieko nebus, kol nebus sutvarkytas finansavimas iš esmės. Kol „Sodra“ turės nemokamai atlikti jai nepriklausančias funkcijas, tol deficitas neišnyks. Pavyzdžiui, ji nemokamai renka draudimo įmokas, dalį kurių paskui atiduoda privatiems pensijų fondams ir už tai negauna nė lito. Kitas pavyzdys - motinos. Jos draudžiasi, moka lėšas, o kai išeina motinystės atostogų, valstybė joms papildomai primoka, kad būtų gerinama demografinė padėtis. „Sodra“ surenka tiek, kiek surenka, o išmokėti turi kur kas daugiau. Ta papildoma priemoka turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto, o ne užkraunama „Sodrai“. Tačiau tam reikalui valstybė skolina ir dar lupa palūkanas“, - stebėjosi M.Zasčiurinskas.
Tačiau, anot politiko, ir tai „Sodros“ problemų neišspręs, kol nebus rūpinamasi nedarbo mažinimu, emigracijos stabdymu, gimstamumo skatinimu.
„Pavyzdžiui, Rusijoje demografinės problemos iškeltos į pirmą vietą. O mūsų Nacionalinio saugumo strategijoje jos net neminimos. Mes pirmiausiai turime spręsti demografines, emigracines, ekonomines problemas. Tik tada „Sodros“ problemos bus mažesnės. Bet mes nieko nedarome“, - baisėjosi M.Zasčiurinskas.
Beje, milžiniškos skolos slegia ir pačią valstybę. Centrinės valdžios (be savivaldybių) skola - beveik 43 mlrd. Lt, dar apie 1,6 mlrd. Lt - savivaldybių skolos.
