Lietuvoje viena po kitos dygsta naujos įmonės, o jas kuria iki tol nieko bendro su verslu neturėję žmonės. Jie patikėjo savo idėja ir sumaniai pasinaudojo parama pradedantiesiems. Viso to rezultatas – mūsų šalyje gaminami ekologiški mišiniai kūdikiams, sėdmaišiai, kukurūzų burbuolių skanėstai, makaronai, biokuras ir net saulės energija. Sau pradėję dirbti žmonės neleidžia abejoti – jie laimingi ir savo šalies palikti nesirengia.
Klaipėdietis Viktoras Aleksejenko pačiame Klaipėdos centre ryžosi atidaryti japoniško maisto – sušių restoraną. Prekybos centro valdytojai ieškojo įmonės, kuri laisvoje bendroje pastato erdvėje teiktų maitinimo paslaugas, tačiau būtų įdomi ir netradicinė. V. Aleksejenko su draugais atidarytas restoranas buvo tai, ko ir reikėjo – šviežias ir gardus maistas, gaminamas pagal japonų virtuvės tradicijas.
Pradžiai – lengvatinė paskola
Nors japonų virtuvė uostamiestyje populiarumu dar negali lygintis su lietuvišką ar kinišką maistą siūlančiomis kavinėmis, pradedantieji verslininkai tokio iššūkio nepabūgo.
Bendrovės „Dao Klaipėda“ vadovas V. Aleksejenko – vienas pirmųjų Klaipėdoje pasinaudojo Europos Sąjungos Verslumo skatinimo fondo parama, teikiama pradedantiems savo verslą. Jaunoms, ne ilgiau kaip metus veikiančioms įmonėms, teikiamos lengvatinės paskolos, konsultacijos, rengiami mokymai.
Tam, kad sušių restoranas atvertų duris, verslininkai lengvatinėmis sąlygomis pasiskolino 82 tūkst. litų. Dalį šios sumos skyrė įrangai, automobiliui, baldams pirkti, taip pat produktams įsigyti. Patiekalams gaminti naudojami tik švieži produktai, vežami kiekvieną arba kas antrą dieną. Baltijos jūros žuvies nuspręsta atsisakyti dėl pernelyg didelio jūros užterštumo, vežama šaldyta žuvis iš Norvegijos.
Verslininkas tikino, jog didelė paskata įmonei - kas ketvirtį į sąskaitą sugrąžinamos sumokėtos palūkanos, kurių norma šiuo metu siekia 5,49 proc. „Geriausi mokymai – pats verslas, kasdien dirbi ir mokaisi iš savo klaidų. Dabar mums gerai sekasi, turime savo klientus“, - gera pradžia džiaugėsi V. Aleksejenko.
Samdiniu būti nebenori
Verslumo skatinimo fondas įsteigtas tam, kad skatintų užimtumą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą. Fondui skirta 50 mln. Europos socialinio fondo lėšų. Jau išduota paskolų už daugiau kaip 15 mln. litų, vidutinis paskolos dydis – 60 tūkst. litų.
Tarpininku pasirinkta Lietuvos centrinė kredito unija, teikianti paskolas. Jos rengiamuose mokymuose per dvejus projekto įgyvendinimo metus jau dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. asmenų. Per 7 šių metų mėnesius suteikta 121 lengvatinė paskola už 6,37 mln. litų. Tai trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Ši paramos programa visiems jos dalyviams leido patikėti savo jėgomis ir tuo, kad jie, turėdami idėją ir didelį norą gali sukurti nuosavą sėkmingą verslą. Nieko nereikia įtikinėti, kad nors esi labai jaunas, bet turi pakankamai žinių ir įgūdžių vadovauti. Garantijas paskoloms teikia bendrovė „INVEGA“.
Inovatyvius geodezinius sprendimus siūlančios įmonės „GeoSmart“ direktorius Artūras Bogdanovas prieš pusantrų metų nusprendė, jog jam pakanka įgytos patirties, kad pabandytų dirbti sau. Tačiau jaunas vaikinas pripažino, kad buvo tikrai nelengva. Nė vienas bankas nesutiko suteikti paskolos verslo pradžiai. Sužinoję apie galimybę pasinaudoti parama, dviese su draugu jie ryžosi avantiūrai – įsteigė įmonę, kurioje šiuo metu jau dirba 6 kvalifikuoti, aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai, teikiantys paslaugas architektams, statybos bendrovėms, nekilnojamojo turto savininkams. Įrengti vieną darbo vietą kainavo nemažai – 14 tūkst. litų. Tad už paimtą lengvatinę 63 tūkst. litų dydžio paskolą vaikinai įsigijo būtinus prietaisus, kompiuterius, spausdintuvą, programinę įrangą.
A. Bogdanovas – pirmasis klaipėdietis, pasinaudojęs Verslumo skatinimo fondo parama. Nors pradėti buvo sunku, jis nieku gyvu nesutiktų vėl tapti samdomu darbuotoju: „Tikrai nenoriu ir negrįšiu“.
Iš banko – į nuosavą kliniką
Verslumo skatinimo fondo paramą gali gauti iki tol nieko bendro su verslu neturėję žmonės, taip pat bedarbiai, neįgalieji, Ypač siekiama, kad ja aktyviai naudotųsi atokiau nuo didžiųjų miestų, regionuose besikuriančios įmonės.
Dar prieš kelerius metus klaipėdietė Aušra Jankauskienė nė už ką nebūtų patikėjusi, kad 45-ojo gimtadienio proga taps nuosavos klinikos vadove. Viename iš naujos statybos daugiabučių patalpas išsinuomojusi verslininkė savo darbo kabinetą įsirengė visai neseniai – ji ėmėsi vadovauti klinikai „Norema“, kurią įsteigė pasinaudojusi Europos Sąjungos parama. „Reikėjo daug ko išmokti, tarkime, nežinojau, kokius dokumentus pateikti licencijavimo komisijai, tačiau ėmiau domėtis, ir galiausiai pavyko. Dabar finansiškai įtemptas metas, nes pajamų dar neuždirbame, o mokesčius reikia mokėti, su tiekėjais irgi reikia atsiskaityti, tačiau aš tikiu, kad mums pavyks“, - šypsojosi daugelį metų banke dirbusi moteris.
Klinika teikia šeimos gydytojo, neurologo, odontologo paslaugas. A. Jankauskienė nori, kad čia užsukę pacientai ne tik gautų reikiamų vaistų receptą, bet ir būtų išklausyti, suprasti.
„Ir kodėl aš netapau gydytoja?“- kraipė galvą pradedančioji verslininkė, kuriai labai padeda medicinos srityje dirbantis vyras ir mediciną studijuojanti dukra.
