Valstybės turto fondas, užsiimantis valstybės turto privatizavimu, teigė, kad duomenų apie „Jūros“ privatizavimą neturi, ir patarė kreiptis į anksčiau įmonę administravusią Žemės ūkio ministeriją. Ministerijos atstovas Vilius Rekevičius portalui lrytas.lt teigė, kad senesnių nei 10 metų dokumentų jie nesaugo, taigi, kam teks sumokėti senas skolas, nežino ir patarė kreiptis į tą patį Valstybės turto fondą.
Įmonės „Baltlanta“ atstovė taip pat nepanoro diskutuoti apie tokią tolimą praeitį. „Apie tai, kas buvo kažkada, mes nieko nežinome. Jeigu kreditoriai kreipsis, tai kreipsis“, - sakė moteriškė. Tiesa, pokalbį pratęsęs bendrovės direktorius Bronius Bikulčius sakė, kad žino apie šią situaciją, tačiau neslėpė, kad dėl šios istorijos pernelyg nesijaudina.
„Baltlantos“ direktorius: „Kol kas niekas nesikreipė“
Nors „Baltlantos“ direktorius pripažino, kad jų įmonė kadaise pirko kelis laivus iš anuomet privatizuotos „Jūros“, tačiau mano, kad tai nepakankamas pretekstas iš jų ieškoti skolų.
„Pirkome laivus, kurių šiuo metu net nebeturime. Mažai tikėtina, kad iš mūsų galėtų išieškoti kažkokias skolas. Bent jau kol kas niekas oficialiai į mus nesikreipė“, - sakė B. Bikulčius.
Pašnekovas suabejojo, ar argentiniečių teisininkams pavyks atkapstyti kelis sykius savininkus keitusį turtą, nes tai – ne paprastai administruojamos „jūrinės skolos“ (įvairūs mokesčiai už uostus, muitus, kurie yra registruojami su laivu ir pasikeitus savininkui išlieka), o sunkiau atsekamos komercinės sutartys.
Sovietmečiu sukurta įmonė žlugo, tačiau skolos išliko
1982 metais tuometei Žemės ūkio ministerijai priklausiusi žvejybos įmonė „Jūra“ Argentinoje įsteigė savo padalinį „Flota Estatal Lituania Jura SRL“. Ši įmonė bendradarbiavo su argentiniečių firma „Pescar SA“, tačiau 1997 metais abi įmonės bankrutavo.
Lietuviai iš Argentinos atšaukė savo darbuotojus, sustabdė operacijas ir bandė nusišalinti nuo susidariusių skolų. Bandymas išsisukti nuo skolų baigėsi teismu Lietuvoje, kuris kai kuriems įmonės vadovams paskyrė griežtas bausmes. Be to, kreditoriai bylas jiems iškėlė ir Argentinoje. Argentiniečių teismas pripažino maždaug 54 mln. litų (20 mln. JAV dolerių) skolą be senaties termino.
Lietuvos vyriausybė 2001 metais įmonę „Jūra“ išregistravo iš Juridinių asmenų registro. Jos turtas, įskaitant žvejybinius laivus, plūduriuojančius dokus, apdirbimo gamyklas ir šaldymo sandėlius, buvo privatizuotas.
Didžioji dalis įmonės turto atiteko bendrovės „Baltlanta“ grupei, kurios laivai šiuo metu plaukioja prie Šiaurės Afrikos (daugiausia Mauritanijos ir Senegalo) krantų. Šios grupės operacijų centras įsikūręs Gran Kanarijos Las Palmaso mieste. Šiuo metu jai priklauso didžiausia flotilė Baltijos valstybėse.
Lietuvos tapimas ES nare - pretekstas išpešti skolas
2004 metų gegužės 1-ąją Lietuvai tapus ES nare, argentiniečių kreditoriai suprato, kad turėdami galutinį Argentinos teismo sprendimą jie galės pradėti pinigų išieškojimo procesą ir pagaliau įgyvendinti ilgai dėl politinių ir komercinių priežasčių atidėliotą nuosprendį.
Šiuo metu žvejybos ir jūrų teisės srityse besispecializuojantys argentiniečių teisininkai nusprendė ištirti „Baltlantai“ priklausančių laivų įrašus ir jų variklių serijos numerius, taip pat korpusus bei kitas charakteristikas, kad įvertintų, ar jie gali būti konfiskuoti dėl „Jūros“ skolų. Taip būtų galima padaryti, nes laivui pakeitus savininką, pavadinimą, vėliavą ar registraciją, su juo susijusi skola išlieka.
Kadangi šis atvejis turi anksčiau buvusių precedentų, Argentinos teisininkai savo galimybes atgauti seniai prarastą turtą vertina optimistiškai.
