Vingiuoti Žaliakalnio šlaitų takai, išminti tarp į žemę susmegusių medinių namų, griūvančių sandėliukų, lauko tualetų, atvirai tekančių nuotekų bei mekenančių ožkų, veda tarsi į skurdų viduramžių kaimą. Gyvenamasis kvartalas, įsikūręs Neries kairiojo kranto šlaituose virš Jonavos gatvės iki Varnių tilto, nuo seno vadinamas „Brazilka“.
Daugiau nei prieš šimtmetį čia kūrėsi varguomenės lūšnų kvartalas. Vietos legendos sako, kad šlaituose apsigyvendavo iš už Atlanto, dažniausiai Brazilijos, grįžę tautiečiai. Daugelis namų čia buvo statomi vos dviejų arų valdose.
Daug kur padėtis per tą laiką nedaug pasikeitė. Nauji vėjai į šias pašlaites vis dar užpučia retai.
Lūšnos paverstos landynėmis
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas įsitikinęs, kad savitesnį kampelį už „Brazilką“ ir šalia esančius šlaitus Kaune rasti būtų sunku.
„Čia gyvena daugybė socialiai remtinų kauniečių, besiverčiančių iš pašalpų ir gaunančių kompensacijas. Netrūksta benamių, mėgėjų išgerti, triukšmauti.
Dažna griūvanti lūšna paversta landyne, o jų kiemai – šiukšlynais“, – pasakojo seniūnas.
Per išgertuves lūšnynų gyventojai dažnai susivaidija ar net susimuša. Apie tai liudija ne vieno čia sutikto gyventojo paakius puošiančios mėlynės. Tačiau žmonės pykstasi ne tik išgėrę.
Nuolat plieskiasi tvorų karai
Šlaitų gyventojai nepraleidžia progos pasiskųsti kaimynais, vieni kitus vadina nevalomis, aferistais, girtuokliais, plūsta keiksmažodžiais.
Tarp daugelio žmonių čia jau kelis dešimtmečius įsiplieskę vadinamieji tvorų karai. Gyventojai nesutaria dėl sklypo ar kiemo ribų, pravažų, palėpių, kieme esančių sandėliukų, malkinių ir net dėl lauko tualetų.
Gana vieningi žmonės tampa tik prakalbę apie bendrą šios vietos problemą – grasinančias nuošliaužas. Jie skundžiasi, kad gyvena tarsi ant parako statinės. Slenkantys šlaitai kelia grėsmę vieną dieną nučiuožti žemyn su visu užgyventu turtu.
„Šliuožiantį šlaitą sutvirtinau betonine siena ir akmenimis. Kitaip jis būtų užgriuvęs ant namo. Virstančioms žemėms sulaikyti reikėtų gerokai rimtesnių įtvirtinimų, bet kur gauti pinigų?“ – klausė Širvintų 2-ojo tako gyventoja Rita Genė Staškauskienė.
Nuotekas paleidžia šlaitu
Vaizdingų Žaliakalnio pašlaičių gyventojų buitis sunki ne tik dėl gresiančių nuošliaužų. Maždaug dvidešimties gatvių žmonės važinėja žvyruotomis gatvėmis, dalis namų čia vis dar neturi komunikacijų. Kai kurie net geriamąjį vandenį neša iš hidranto ar kaimynų, o buitines nuotekas tiesiog paleidžia tekėti šlaitu.
R. G. Staškauskienės kaimynė Lionė Krivcovienė iškart pasisiūlo parodyti šalia namo atvirai bėgančias nuotekas.
„Pro pat mūsų namą prateka kone visos Širvintų gatvės kanalizacija. Vanduo šalia sienos jau pragraužė beveik metro gylio ir kelių metrų ilgio duobę. Baisu, kad atmatos nepatektų į kambarius“, – kalbėjo moteris.
Bėgantis vanduo jau pridarė problemų: pasislinko šlaitas, erdvė už namo primena išraustas tranšėjas, nuotekose knibžda parazitų, veisiasi žiurkės.
Telkšo dvokiančios balos
Dalį šliuožiančio šlaito moteris su kaimynais sutvirtino akmenimis. Žmonės kaip išmanydami nuo namų ir laiptų nukreipė nuotekų srovę.
Žaliakalnio seniūnas neslepia, jog dėl nesutvarkytų nuotekų sistemų vanduo nuo šlaitų liejasi ne tik šioje vietoje.
„Kol nebus įrengta nauja uždara kanalizacijos sistema, šlaitais tekės nuotekų upeliai. Keliose Žaliakalnio gatvėse ši problema išspręsta. Tačiau kitoms trūksta pinigų“, – sakė seniūnas.
Dvoką ir kitus nepatogumus kenčia ne tik vietos gyventojai. Vanduo teka iki Jonavos ir kitų pagrindinių miesto šaligatvių ir gatvių, todėl net nelyjant telkšo dvokiančios balos.
Nuotekos į gatves iš pakalnių neša nukritusius lapus ir šiukšles.
Ožkos domina net ministrą
Šlaitų gyventojų ūkeliuose kudakuojančios vištos ir giedantys gaidžiai nieko nestebina, tačiau Jonavos gatvės pakalnėje žolę skabančių ožkų banda miestiečiams yra tikra egzotika.
Nors šiuo metu dešimt gyvūnų laikanti buvusi muzikos mokytoja, o dabar pensininkė Elvyra Balčiūnienė jau ne vienerius metus yra užsitraukusi kai kurių kaimynų nemalonę, tai jai nė motais.
„Dvi ožkelės neseniai krito. Tačiau kitos atsivedė palikuonių. Šiuo metu vėl turiu gražią bandą.
Svarbu, kad daugiau nei dešimties metų mano selekcijos rezultatai leidžia parodyti vertingą Lietuvos baltosios ožkos veislę, kuri išsiskiria muzikalumu. Mano ožkelėmis net pats žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius domėjosi“, – gyrėsi E.Balčiūnienė.
Melždama ožkas moteris kaskart niūniuoja lietuvių liaudies dainas, todėl kiekviena iš jų kasdien duoda iki 5 litrų pieno. Moteris ožkų pieną geria pati, juo vaišina kaimynus arba po kelis litus už litrą parduoda kone iš viso Kauno atvykstantiems žmonėms.
Faktai ir skaičiai
Žaliakalnio seniūnija užima 7,38 kv. km plotą.
Ketvirtadalyje šios teritorijos driekiasi šlaitai.
Daugiau nei dvidešimt per šlaitus vingiuojančių gatvių – neasfaltuotos.
Per pastaruosius trejus metus asfaltas paklotas tik Liškiavos gatvėje ir dalyje Limos tako.
Nemaža dalis šlaituose įsikūrusių gyventojų neturi jokios galimybės privažiuoti prie namų, nes šalia nėra gatvės. Vienintelis jų susisiekimo būdas – išminti takai ar laiptai.
Žaliakalnio šlaituose įrengti 32 laiptai. Tik nedidelę jų dalį prižiūri Kauno miesto savivaldybė. Kitais rūpinasi gyventojai.
Ilgiausi – iš Kauno klinikų į Jonavos gatvę vedantys laiptai. Jie šlaitu vingiuoja daugiau nei pusę kilometro.
