Tačiau šaliai jau reikia finansinės pagalbos. Slovėnijai greičiausiai teks kreiptis dėl Europos finansinio stabilumo fondo (ESFS) paramos. Mat ji beveik nebeturi galimybių savarankiškai pasiskolinti finansų rinkose.
Prabilo apie bankrotą
„Žinoma, nerimas juntamas. Socialinių išmokų tipų čia daug, o jas karpyti bus skausminga”, – aiškino vienoje didžiausių Slovėnijos kompanijų „Studio Moderna” dirbantis ir šioje šalyje gyvenantis lietuvis Dovydas Braukyla.
Graikijai, Airijai, Portugalijai, Ispanijai ir Kiprui ESFS pinigų maišą atrišo jau anksčiau. Dabar į prašytojų eilę pretenduoja ir Slovėnija. Šios šalies premjeras Janezas Janša savaitgalį pirmą kartą prabilo apie šaliai gresiantį bankrotą.
„Spalio mėnesį mes galime tapti nemokūs, jeigu iki to laiko nepasiseks išplatinti vyriausybės obligacijų.
Kol kas skolintis dabartinėmis sąlygomis iš esmės neįmanoma”, – pripažino slovėnų ministras pirmininkas.
„Neįmanoma” reiškia tai, kad finansų rinkose Liublianos platinamų vertybinių popierių pelningumas yra pernelyg didelis. Dešimties metų trukmės obligacijų palūkanos siekia 6,9 proc. (pavyzdžiui, bėdų slegiamų ispanų – 6,8 proc., sunkiai besikapstančių italų – 5,8 proc.).
„Tai – didelio išlaidavimo pasekmė”, – įsitikinęs D.Braukyla.
Rūpesčių kelia bankai
Slovėnijos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį susitraukė net 3,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Tarptautinės agentūros dar rugpjūtį apkarpė valstybės skolinimosi reitingus.
Pasak Austrijos „Raiffaisen” banko ekspertų, ši valstybė jau netrukus gali tapti „Vidurio Europos Ispanija”. „Daugiausia rūpesčių kelia valstybiniai bankai. Jeigu jie bankrutuotų, šalies lauktų dideli nuostoliai”, – sakė D.Braukyla.
Nors kai kuriems bankams ieškoma naujų savininkų, jų rasti kol kas nepavyksta.
„Iš esmės slovėnai nepadarė to, ką padarėme mes – reikiamu metu nepadengė papildomu kapitalu blogų paskolų”, – aiškino lietuvis verslininkas.
Mėgsta išlaidauti
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinio sekretoriaus Angelo Gurrios nuomone, Slovėnija pirmiausia turėtų pati pamėginti sumažinti biudžeto deficitą, o paramos kreiptis tik tuo atveju, jei tai nepavyktų.
Tačiau šalies premjero J.Janšos žodžiai atskleidžia tai, kas ir anksčiau buvo daugiau ar mažiau žinoma: vyriausybę sudarančios penkios partijos nesugeba susitarti dėl taupymo planų.
Ypač to kratosi kairieji, nors valstybės skolos nuo 2008 metų išaugo dvigubai.
„Čia kairieji valdo seniai, tad socialinių išmokų spektras labai platus. Slovėnai išlaidauja labiau nei lietuviai, tad ir taupyti jiems bus sudėtingiau”, – įsitikinęs D.Braukyla.
Blogų paskolų daugėja
Kaip „Lietuvos rytui” teigė mūsų šalies ambasadorius Slovėnijoje Rimutis Klevečka, J.Janšos vyriausybei dar nepasisekė įgyvendinti keliamų tikslų: finansinio tvarumo ir ekonomikos augimo skatinimo užtikrinimo.
Vietos verslininkai valdžią ragina kuo greičiau susitarti dėl greitų reformų, tačiau mažai kas tiki, jog artimiausiu metu tai būtų įmanoma.
Nors Slovėnijos banko prezidentas Marko Kranjecas ramina, kad bankai dirba normaliai, kiti šaltiniai sako ką kita.
„Blogų paskolų portfeliai bankuose pasiekė 20 proc., manoma, kad tai – dar ne riba”, – tvirtino R.Klevečka.
Kas nutiks, jei Slovėnija atsisakys tarptautinės paramos ir bandys savarankiškai ieškoti kelio iš ekonominės krizės?
Kai kurie šios šalies ekonomistai įsitikinę, kad gyvenimo lygis šalyje gali sumažėti net iki 50 procentų.