Ketvirtadalis įmonių generalinių direktorių Lietuvoje uždirba mažiau nei 123 tūkst. Lt bazinio atlyginimo per metus (neatskaičius mokesčių), tačiau kitoje atlyginimų skalės pusėje – 25 proc. vadovų, kurių metinis bazinis atlyginimas be priedų yra didesnis daugiau nei dvigubai. Tokius duomenis pateikė „Consulteam Baltics” 2010 m. atlikę „Mercer” darbo užmokesčio tyrimą Lietuvoje.
„Pasižiūrėjome, koks yra vidutinis mėnesio atlyginimas vienos iš didžiausių bendrovių - „Teo LT“ - generaliniam direktoriui. Tai sudaro apie 80 tūkst. litų. Įvertinome tai, kad tas generalinis direktorius turi ir finansinę patirtį, ir kitas panašaus pobūdžio patirtis. Žiūrėjome, kokia yra Neilo Cooperio patirtis, jo dalyvavimas tarptautiniuose projektuose - bankrotų bylose, ir įvertinome patį bankroto „Snoro“ administravimo sudėtingumą, nes dalis turto turto yra užsienyje ir jį reikia surasti. Sprendimą priėmėme vienbalsiai“, - trečiadienį Seimo Audito komitete pareiškė Kreditorių komiteto pirmininkė, Indėlių draudimo fondo laikinoji vadovė Aurelija Mažintienė.
Pasak jos, banko kreditorių komiteto narių sprendimas buvo priimtas neformaliai: „Neformalioje aplinkoje visi kreditorių komiteto nariai susitarė dėl algos“.
Ji pabrėžė, kad N. Cooperio atlyginimo suma su Finansų ministerija ar Vyriausybe nebuvo derinama.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Eivilė Čipkutė parlamentarams aiškino, kad pagal teisės aktus viskas esą tvarkoje.
„Indėlių draudimo įmonė pati turi atstovauti savo kreditoriniam reikalavimui ir interesui bankroto procedūroje“, - teigė ji.
Pasak A. Mažintienės, tai, kad ji nesitaria su valstybės institucijomis, esąs paaiškinimas: „Draudimo išmokos yra išmokėtos iš valstybės indėlių draudimo fondo“.
Tuo tarpu Audito komiteto vadovė Loreta Graužinienė pareiškė, kad norėdama įvykdyti savo įsipareigojimus „Snoro“ indėlininkams grąžinti pinigus bankui bankrutavus, valstybei teko skolintis, nes Indėlių draudimo fonde nebuvo tiek pinigų, koks buvo poreikis norint atsiskaityti su indėlininkais.
„Draudimo fonde nebuvo tiek pinigų, tie pinigai buvo pasiskolinti. Čia mūsų visų klausimas, o ne tik draudimo, mes visi mokėsime palūkanas, nes valstybei reikėjo skolintis pinigus“, - replikavo parlamentarė.
Ji apkaltino Finansų ministeriją per formaliai žiūrint į šiuos reikalus ir nematant problemų dėl valstybės atstovavimo „Snoro“ bankroto byloje ir įgaliojimų.
Devynių narių „Snoro“ banko bankroto Kreditorių komitete yra penki valstybės atstovai - vienas „Sodros“ atstovas ir keturi Indėlių draudimo fondo atstovai.
„Snoro“ bankroto administratoriui N. Cooperiui nuo rugpjūčio pradžios mokamas 100 tūkst. litų mėnesio atlyginimas, o visai jo komandai nustatytas 5 mln. litų mėnesio išlaidų limitas. Banko kreditorių komitetas kiekvieną mėnesį tikrins faktines bankroto administratoriaus komandos išlaidas pagal pateiktas veiklos ataskaitas.
„Snoro“ kreditorių komitetas liepos viduryje skyrė lėšų padengti banko patirtas veiklos išlaidas per pastaruosius daugiau kaip pustrečio mėnesio (nuo kovo 8 iki birželio 20 dienos) - iš viso daugiau kaip 9 mln. litų, arba vidutiniškai po 2,79 mln. litų mėnesiui. Vilniaus apygardos teismas „Snoro“ patirtoms išlaidoms padengti iš prašytų daugiau kaip 30 mln. litų minimam laikotarpiui anksčiau paskyrė 6,7 mln. litų.
Nuo 2011 metų gruodžio pabaigos iki šių metų balandžio pabaigos „Snoro“ administravimui teismo buvo skirta apie 68 mln. litų.
Bankui išlaikyti ir administruoti pinigų skiriama iš „Snoro“ sąskaitos. Į ją nuo bankroto pradžios iki šiol įplaukė apie 1 mlrd. litų iš įvairius įsipareigojimus turinčių klientų.
