Audito ir apskaitos tarnyba dar šių metų birželio pabaigoje paskelbė savo ekspertų išvadas, kad 2010 metų „Snoro“ finansinių ataskaitų auditą atlikusi bendrovė „Ernst & Young Baltic“ dirbo tik banko, bet ne jo klientų naudai. Nors nuo Audito ir apskaitos tarnybos ekspertų išvadų pateikimo jau praėjo daugiau nei du mėnesiai, kaltu buvo pripažintas ir nubaustas vien pats auditorius Ramūnas Bartašius. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos auditorių rūmai panaikino jo auditoriaus pažymėjimą, t.y. nušalino nuo tokios veiklos.
„Mūsų tarnyba nustatė, kad „Snorą“ auditavusi „Ernst & Young Baltic“ nesilaikė vieno iš pagrindinių audito darbo kriterijų - skepticizmo principo, taip pat neatliko visų tarptautinių audito standartų numatomų procedūrų, - sakė Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas. - Ekspertų nuomone, „Snoro“ audito išvada buvo klaidinga, tad kartu buvo klaidinami ir šio banko klientai. Auditorius privalėjo iki galo patikrinti visus „Snoro“ sandorius, skeptiškiau vertinti banko pateikiamą informaciją, tikrinti, ar ji yra pagrįsta ir teisinga“.
Audito ir apskaitos tarnybos pateiktos išvados, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko teigimu, yra pagrindas Lietuvos institucijoms rengti ieškinius bendrovei „Ernst & Young Baltic“ ir taip susigrąžinti bent dalį prarastų pinigų.
Tiesa, pasak D. Arlausko, tokia galimybė, pasirodo, yra „visiškai naujas klausimas“ „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkei Aurelijai Mažintienei. Prokurorai kol kas taip pat nesirengia tirti, ar auditoriai teikė klaidingą informaciją visuomenei apie tikrąją „Snoro“ būklę, nors banko veikla buvo sustabdyta dar 2011-ųjų lapkričio 16 dieną.
A. Mazuronis reikalauja inicijuoti teismą audito bendrovei
Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir finansų ministrę su reikalavimu nedelsiant inicijuoti Vyriausybės kreipimąsi į teismą dėl nekompetentingos bendrovės „Ernst and Young Baltic“ veiklos audituojant komercinį banką „Snoras“ bei dėl to atsiradusių nuostolių.
„Minėtoji bendrovė prieš pat komercinio banko bankrotą atliko jo auditą ir pateikė teigiamą banko veiklos audito išvadą, tokiu būdu suklaidindama ne vieną šimtą „Snoro“ klientų, susigundžiusių beverčiais jo vertybiniais popieriais“, - sako A. Mazuronis.
Pasak jo, Audito ir apskaitos tarnyba, atlikusi šios bendrovės veiklos patikrinimą, nustatė reikšmingų trūkumų atliekant šį auditą bei nusprendė panaikinti vieno auditoriaus kvalifikacinį pažymėjimą. A. Mazuronio nuomone, akivaizdu, jog audito ataskaitų duomenų netikslumas galėjo turėti lemiamą įtaką dabartiniams kreditoriams priimant sprendimus.
„Yra visiškai akivaizdu, jog valstybė, kaip didžiausias bankrutavusio banko „Snoras“ kreditorius, privalo ginti savo ir tuo pačiu visų Lietuvos Respublikos piliečių interesus. Didžioji dalis nuostolių dėl šio banko bankroto yra padengta iš indėlių draudimo fondo. Kadangi ten tiek lėšų nebuvo, nuostoliai gulė ant visų mokesčių mokėtojų pečių“
„Manau, būtų racionalu bent dalies nuostolių atlyginimo reikalauti iš įmonės, kuri likus mažiau nei metams iki banko griūties piešė stipriai pagražintą to banko būklę. Net neabejoju, kad po tokio valstybės poelgio ir kiti mažieji privatūs kreditoriai jausis daug drąsiau ir galės laisviau ginti savo pažeistus interesus“, - teigė Seimo narys A. Mazuronis.
