„Švenčionių vaistažolių” vadovams buvo skaudus smūgis, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, paklojusi prieš akis laboratorijos tyrimų duomenis, iš prekybos liepė išimti ekologišką čiobrelių ir ramunėlių arbatą.
Priežastis – joje yra pesticidų likučių. Ekologiškuose produktuose jų negali būti nė pėdsako.
Pėdsakai veda į Lenkiją
Šią savaitę įmonė sulaukė dar vieno kirčio: tęsiant tyrimus nustatyta, kad pesticidų – bentazono ir fluazifopo – yra užsilikę ir ekologiškose melisose bei pipirmėtėse.
Todėl ir iš jų pagamintą arbatą įmonei tenka išimti iš lentynų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Visa pesticidais užteršta žaliava į įmonę buvo atgabenta iš Lenkijos įmonės „Runo”.
Teks ieškoti kaltininkų
„Švenčionių vaistažolės” ekologiškus produktus gamina ne pirmus metus. Tačiau iki šiol nei sertifikatą jų gamybai suteikusiai įstaigai „Ekoagros”, nei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai jų kokybė neužkliuvo.
„Švenčionių vaistažolės” laboratorijoje tiria kiekvieną žaliavos siuntą. Ne viena jų, nustačius per menką veikliosios medžiagos kiekį ar kitus nuokrypius nuo kokybės reikalavimų, buvo grąžinta tiekėjams. Tačiau dėl ekologiškos žaliavos iki šiol nebūta jokių nesusipratimų.
„Mes jau viską žinome. Galime viską išsiaiškinti, iš kur ir kokią žaliavą gavome. Klausimas liko vienas: kas tikrina tuos, kurie tiekia ekologišką žaliavą?
Kad į jį būtų atsakyta, jau reikia tarptautinio tyrimo”, – sakė „Švenčionių vaistažolių” kokybės vadovė Vida Narmontienė.
Kol kas bendrovė neskelbia duomenų, nei kiek ekologiškos arbatos turėjo išimti iš vietos ir užsienio rinkų, nei kokių nuostolių patyrė.
Lietuvoje yra daugybė smulkių ekologiškų vaistažolių ūkių. Tai, ką jie užaugina ir gamina, neprasprūsta pro „Ekoagros” akis. O importuojamos žaliavos kokybė rūpi tik dviem didžiosioms įmonėms – „Švenčionių vaistažolėms” ir „Acorus Calamus”.
Kai vienai jų blogai, padai ima svilti ir kitai. Mat tokių bendrovių, kurios galėtų vaistažoles tiekti tonomis, užsienyje nėra daug.
Todėl abiejų konkuruojančių Lietuvos įmonių keliai kaimyninėje šalyje susikerta tų pačių tiekėjų kieme.
Nežino, kaip atsirado
„Tiekėjai dabar gūžčioja pečiais, nieko nesuprasdami, iš kur atsirado tarša. Juk tai – lyg dopingo kontrolė: vaistažolės nuolat tiriamos. Mes savo laboratorijoje tai darome gavę kiekvieną siuntą.
Galbūt nesusipratimų kilo dėl vis dar nesuderintų teisės aktų”, – svarstė bendrovės „Acorus Calamus” direktorius Elmantas Pocevičius. Pasak jo, higienos normos, kurių laikantis turi būti tiriamos vaistažolės, nuolat kinta, reikalavimai – taip pat.
„Jei gamintojai turi vienokį draudžiamų pesticidų sąrašą, veterinarijos tarnyba – kitokį ir jis dar nuolat keičiamas, nesusipratimų išvengti sunku”, – aiškino E.Pocevičius.
Jau pranešė ir Briuseliui
Tomas Demikis
„Ekoagros” kokybės vadovas
„Švenčionių vaistažolės” buvo tikrinamos maždaug nuo 2010-ųjų. Įmonės naudojama ekologiška žaliava turėjo visas atitikties deklaracijas ir sertifikatus. Bet šįkart ji pirmąkart buvo ištirta ir laboratorijoje.
Pesticidų likučių ekologiškose vaistažolėse buvo nustatyta net daugiau, nei apskritai yra leistinas jų kiekis net ir neekologiškoje žaliavoje. Apie tai buvo informuota ir Europos Komisija.
Nesame tikri, kad kalti Lenkijos ūkininkai. Žaliavą tiekianti lenkų įmonė jų galėjo nupirkti iš kitų šalių augintojų. Pakanka vieno nesąžiningo ūkio, kad sugadintų visą žaliavos siuntą.”
