Domantas Dabulis, „KPMG Baltics“ partneris Lietuvoje, pastebi, kad iš trijų šalių Estijos rezultatai buvo geriausi – ši šalis beveik kiekvienais metais pirmavo pagal ES struktūrinės paramos panaudojimo efektyvumą. Apskritai, trys Baltijos šalys jau spėjo pasižymėti kaip vienos efektyviausiai Vidurio ir Rytų Europoje panaudojančios ES struktūrinę paramą.
Inovacijoms ir moksliniams tyrimams – panaši dalis paramos
Tyrimas rodo, jog Lietuva, Latvija ir Estija pirmauja tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių pagal sudarytų finansavimo sutarčių ir išmokėtų lėšų rodiklius. Tarp prasčiausius rezultatus pasiekusių šalių yra Lenkija, kuriai tenka didžiausia dalis ES subsidijų (iš viso apie 40 proc. subsidijų).
Estijos sudarytų finansavimo sutarčių rodiklis siekia 94 proc., Latvijos – 87 proc., Lietuvos – 78 proc., kai regiono vidurkis sudaro 67 proc.
Baltijos šalių išmokėtų lėšų rodiklis yra panašus ir viršija 40 proc., kai regiono vidurkis tesiekia 29 proc. Pavyzdžiui, Lietuvoje jis siekia 43 proc.
Žiūrint pagal sektorius, Lietuva didžiausią dalį ES paramos skyrė aplinkos sektoriui (19 proc.), Latvija – transporto (31 proc.), o Estija ūkio plėtrai (20 proc.). Inovacijoms ir moksliniams tyrimams visos Baltijos šalys skyrė tą pačią dalį paramos (8 proc.).
Nauja ES finansų perspektyva – revoliucija ar evoliucija?
Kiek vėliau nei po metų ES prasidės naujas 2014-2020 m. finansinio programavimo periodas. Dabar itin svarbus laikas – Lietuva, kaip ir kitos šalys ruošiasi ES paramos „naujai versijai“. Europos Sąjunga pasimokiusi iš dabartinio 2007-2013 m. programavimo periodo stiprina paramos panaudojimo kontrolę, o Lietuvai – gali būti – ir mažins paramą.
2014-2020 m. programavimo periodu skirstoma parama turės užtikrinti šiuo metu pagrindiniame ES strateginiame dokumente „Europa 2020“ išdėstytų tikslų pasiekimą ir Sanglaudos politikos įgyvendinimą.
Svarbiausi naujo programavimo periodo bruožai – didesnis dėmesys rezultatams, išankstinės ir makroekonominės įgyvendinimo sąlygos, griežtėjanti kontrolė ir kitoks paramos pobūdis – neabejotinai lems ES paramą įgyvendinančios administracinės sistemos pokyčius.
„ES paramą įgyvendinančios institucijos, tokios kaip Lietuvos verslo paramos, Centrinė projektų valdymo ir kitos agentūros turės persitvarkyti, norėdamos išlaikyti puikius paramos panaudojimo efektyvumo rodiklius. Šiek tiek neramu, nes jau dabar matyti, kad pertvarkoms šios institucijos turės mažiau nei metus. Turint galvoje, kiek trunka valstybinių įstaigų reformos, mano manymu, tiek laiko gali būti per mažai“, – įsitikinęs D. Dabulis.
ES fondų Vidurio ir Rytų Europoje įsisavinimo 2007-2011 m. tyrimą atliko KPMG Vidurio ir Rytų Europos viešojo sektoriaus komanda, surinkusi regione informaciją iš vietos KPMG biurų. Tyrimas apėmė 2007-2013 m. finansinės perspektyvos struktūrinių fondus: Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą bei Europos socialinį fondą. Kaip panaudojami Bendrosios žemės ūkio ir Bendrosios žuvininkystės politikos fondai tiriama nebuvo.
