Vienintelis į šį turnyrą pakviestas lietuvis įtikinamai įveikė tradicijomis garsėjančių Maskvos, Sankt Peterburgo pirties mokyklų meistrus.
„Esu kaip stiklinė vandens, į kurią supiltos seminaruose išgirstos žinios, per keliones į Rusiją iš garsiausių pirtininkų perimti technikos elementai”, – kalbėjo tituluotas pirtininkas, gavęs teisę šiemet Lietuvoje surengti nacionalinę atranką, o kitąmet – antrąjį Europos sportinio vanojimo čempionatą.
Vertino techniką ir estetiką
Atrankoje į prestižiškiausią pirtininkų turnyrą dalyvavo per 400 pirties kompleksų meistrų, o komisija atrinko 60 dalyvių.
Savą atranką padarę medikai sumažino skaičių iki 53 – kitiems dalyvauti neleista dėl sveikatos.
Finalininkams reikėjo iš anksto atsiųsti privalomosios ir laisvosios programos aprašymą, o per pasirodymą pademonstruoti 11 privalomų pėrimo technikos elementų.
Be to, pirtininko programa buvo vertinama pagal 20 griežtai reglamentuotų kriterijų.
„Auksinė baltų pora”, – taip atrankos varžybose pirmąsias vietas laimėjusius ir į finalą prasibrovusius lietuvį V. Jokubauską ir latvę Anitą Riščenko pavadino organizatoriai.
Šie skirtingų pirties mokyklų atstovai ne tik vienu automobiliu atvažiavo į turnyrą, bet ir vienas kitą naudojo kaip modelį.
Teisėjavo garsiausi pirtininkai
Kuršėniškiui pergalę garantavo įspūdinga pasaka apie miško fėją, kuri per 15 minučių trunkančią pirties procedūrą virto vasaros karaliene.
Laisvojoje programoje pirties meistras naudojo dešimt vantų, kurių ilgiausia iš beržo svyruoklio šakelių siekė net du metrus.
„Įtikinama persvara laimėjęs Vladas papirko visus, nes ypatinga estetika išsiskyrusioje programoje naudojo garsiausių Rusijos meistrų ištobulintos technikos elementus, žolininkystės tradicijomis garsėjančių Latvijos pirtininkų žinias”, – pagyrimų čempionui negailėjo turnyre teisėjavusi šiaulietė pirtininkė 43 metų Ernesta Bajorinienė.
Šiaulietė į čempionatą buvo pakviesta, nes šią vasarą pateikė staigmeną – laimėjo tarptautinį pirtininkų turnyrą Latvijoje. Su prestižiškiausių Rusijos pirčių mokyklų meistrais dalyvius vertinusi E. Bajorinienė buvo vienintelė teisėja moteris.
Garsiems rusų meistrams taip patiko finalinis lietuvio šou, kad jie paprašė čempionu tapusio kuršėniškio nebegaišti laiko ir netvarkyti pirties.
Tokios privilegijos negavo nė vienas finalininkas.
Ištvermės varžybos – praeitis
Pirtis turi būti įkaitinta iki 70 laipsnių, nes aukštesnėje temperatūroje perkaista kūnas. Šia taisykle besivadovaujantis V.Jokubauskas pripažino, kad anksčiau ir pats vadovavosi principu „kuo karščiau – tuo geriau”.
Prieš devynerius metus vyriškis dar dalyvavo pagal suomių taisykles surengtose ištvermės varžybose „Žemaitijos taurė”. Tačiau dabar vadovaujasi kitais principais – neskubėti ir nepakenkti, ne karščiau, o ilgiau.
„Pirtis turi teikti malonumą, o jis turi tęstis ne pusvalandį, o bent 4–6 valandas”, – įsitikinęs tituluotas pirtininkas.
Ypač karštos pirties šalininkams V.Jokubauskas atkerta, kad yra paprastesnių būdų nusižudyti: „Juk svarbiausia – ne temperatūra, o mokėjimas elgtis su garu.”
Kuršėniškiui įsiminė ištvermės varžybos, kuriose jis su vienu pirties mėgėju pasidalijo pirmąją vietą. V. Jokubauskui pavyko išvengti sužalojimų, o kartu iš pirties išėjęs vyriškis ilgai gydėsi pūslėmis nusėtus pečius ir veidą.
Populiarėja pažintiniai kursai
Pirties meistrų seminaruose mokęsis V.Jokubauskas dabar jau ir pats rengia mokymus. Tačiau iš Rusijos, Turkijos meistrų mokęsis kuršėniškis neketina sustoti – išsyk po interviu „Lietuvos rytui” išvyko į Japoniją.
Vieną pirties kompleksą turintis vyras planuoja statyti dar du Lietuvoje ir du – užsienyje.
Naujasis Europos čempionas jau sulaukė kvietimų atvažiuoti į Rusiją, kur pirtininkų darbas ypač vertinamas.
Rusijos turtuoliai pirtininkui moka 300–800 JAV dolerių (795–2120 litų) honorarus.
Išgirdę, kad turnyrą Kijeve laimėjo ne garsiųjų Maskvos Sandunų pirčių atstovas, o lietuvis, rusai jau pasiūlė kuršėniškiui 1000 dolerių (apie 2650 litų) atlygį, jeigu atvyktų savaitgaliui į Maskvą.
Tradicija pasisamdyti pirties specialistą pamažu populiarėja ir Lietuvoje, tačiau lietuviai pirtininkai negali pasigirti atlygiu. Paprastai jų paslaugos įkainis siekia apie 100 litų už valandą.
„Jeigu pirtininką užsisako didesnė kompanija, vienas žmogus neįstengia visų išvanoti.
Tada pirtyje rengiami kelių valandų mokymai”, – sakė E. Bajorinienė.
Būtina paisyti taisyklių
Lietuviškos pirties bičiulių draugijai priklausantys V. Jokubauskas ir E. Bajorinienė pažymėjo, kad pirtyje būtina paisyti taisyklių, nes klaidų kaina didžiulė – galima smarkiai pakenkti sveikatai.
Pirtis prasideda nuo 10 minučių trunkančios pirmojo garo procedūros.
Vyriausiasis pirtininkas apsuka ratą su samčiu vandens, į kurį reikia įmerkti pirštus ir perduoti gerus linkėjimus.
Kitas etapas – procedūros su druska.
Ja galima šveisti odą, įtrinti kūną ir skatinti prakaitavimą, kvėpuoti garais.
Šios procedūros trunka ilgiau – 15 minučių.
Trečiasis etapas – vanojimasis vantomis, užtrunkantis 15–20 minučių.
„Pėrimas vantomis nėra tik kūno padaužymas.
Reikia išmanyti ir vanojimo techniką, ir etapus, nes įeiti ir išeiti iš pirties žmogus turi lengvai sušilęs”, – pažymėjo V.Jokubauskas.
Pirtininkai nerekomenduoja tarp procedūrų gaivintis lediniu vandeniu. Šokti atsivėsinti į vandens telkinį ar lįsti į šalto vandens srovę duše galima tik po vanojimosi procedūros.
Ketvirtas etapas – pirties masažas su aliejais ar medumi, kūno kaukės, muilo masažas.
Būtina atminti: kūnas negali labai atvėsti, todėl tarp procedūrų pirtyje rekomenduojamos šilto vandens vonelės kojoms.
Procedūrų skaičius nėra griežtai reglamentuotas, tačiau reikia jausti kūno duodamus signalus. Jeigu kirba mintis, ar dar pabūti, ar išeiti, geriau išeiti. Pirtis neturi sukelti nemalonių pojūčių.
Neskubėti ir nepakenkti, ne karščiau, o ilgiau. Šiais principais vadovaujasi Kijeve (Ukraina) vykusio pirmojo Europos sportinio vanojimo čempionato laurus laimėjęs kuršėniškis 42 metų Vladas Jokubauskas. Nuo kūdikystės su pirtimi tėvų supažindintas verslininkas neslepia – žinių stokojantys žmonės daro daug klaidų ir smarkiai rizikuoja sveikata.
Pirties meistrų taisyklės
Pirtyje nevalia valgyti. Kaitintis pirtyje nepatariama nei visą dieną nevalgiusiam, nei sočiai priskirtus. Mat įkaitus kūno paviršiui kraujas plūsteli į poodinį sluoksnį, todėl skrandis nedirba. Jei žmogus labai alkanas, leidžiama suvalgyti bananą, bet geriau alkį numalšinti skysčiais.
Pirtyje negalima vartoti alkoholio. Pirties malonumais besimėgaujantiems žmonėms rekomenduojama gerti įvairias arbatas arba vandenį. Tiesa, vanduo neturi būti šaltas, nes organizmas pasisavina tik kūno temperatūrą pasiekusius skysčius. Rekomenduojama išgerti bent porą litrų skysčių, nes maždaug tiek organizmas jų praranda prakaituojant.
Kojos turi būti šiltos, o galva – vėsi. Todėl tarp kaitinimosi negalima leisti atvėsti kojoms, o galvą reikia pridengti kepure.
Negalima nučaižyti kūno. Įkaitusią odą lengva pažeisti, todėl perti netinka plastiko sąvaržomis surištos vantos. Kad vantos šakelės ne čaižytų, o masažuotų kūną, prieš vanojimo procedūrą vanta turi būti išmirkyta.
Rekomenduojama vantą sudrėkinti ir įkišti kelioms valandoms į plastikinį maišą. Tokia vanta bus nepermirkusi, o lapeliuose liks visos naudingosios medžiagos. Kadagių šakelių vantą reikia ne tik nuplikyti, bet ir pavanoti ja pirties plautus. Tokia vanta nebenusės odos kraujosruvomis.
Pirties nedera kvepinti ant akmenų pilamu skiestu alumi ar aromatiniais aliejais, nes nuo smalkių gali skaudėti galvą. Rekomenduojama eteriniais aliejais iškvepinto vandens pripildytu purkštuvu nupurkšti pirties sienas, plautus.
Vyrams į pirtį rekomenduojama eiti kartą per savaitę, moterims – dažniau. Dėl labai dažnų pirties procedūrų vyrams gali iškilti vaisingumo problemų. Vyro lyties organai yra kūno išorėje, o karštis naikina spermatozoidus.
Moterims rekomenduojama bent porą kartų per savaitę pasikaitinti pirtyje ar karštoje vonioje. Gulint atsipalaidavus, į normalią padėtį grįžta vidaus organai, kuriuos išjudina nuolatinis stovėjimas, vaikščiojimas ir sėdėjimas.
Pirtyje nereikia skubėti. Porą kartų per mėnesį Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse pirtyje besirenkantys Lietuviškos pirties bičiulių draugijos nariai paleidžia ne mažiau kaip 6 valandas.