Anot jų, premjeras dar vertina galimus tokio žingsnio padarinius. Tokia partijos atstovų nuomonė nesutampa su antradienį pasirodžiusiais pranešimais, kad Ispanijos vyriausybė gelbėjimo paketo paprašys jau kitą savaitgalį.
Vyriausybė neva patiria spaudimą iš kai kurių Europos partnerių ir analitikų prašyti gelbėjimo programos, į kurią įeitų ir Europos centrinio banko obligacijų išpirkimo programa.
Ispanijos vyriausybė pagalbos paketo kol kas nepaprašė, tačiau Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas per vizitą Madride pirmadienį sakė, kad Europos Komisija yra pasiruošusi imtis veiksmų, jei ji apsispręstų tai padaryti.
Analitikai teigia, kad Ispanijos vyriausybė delsia, nes baiminasi, jog kai kurios euro zonos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Suomija, gali blokuoti pagalbą.
M. Rajoy vyriausybė taip pat nerimauja, kad euro zona Ispanijai gali primesti dar daugiau nepopuliarių taupymo priemonių. Vyriausybė gali norėti palaukti iki regioninių rinkimų pabaigos spalio 21 dieną.
Euro zona anksčiau jau pažadėjo atskirą iki 100 mlrd. eurų gelbėjimo paketą Ispanijos bankų sektoriui. Vyriausybė nemano, kad bankams prireiks daugiau nei apie 40 mlrd. eurų.
Bedarbių skaičius Ispanijoje ir toliau auga
Bedarbių skaičius Ispanijoje rugsėjį, palyginus su rugpjūčiu, padidėjo 1,7 proc. arba 79 tūkst. 645 žmonėmis, informuoja CNBC.
Remiantis darbo ministerijos duomenimis, darbo Ispanijoje iš viso neturi 4,7 mln. žmonių.
Tai buvo antras mėnuo, kai bedarbių skaičius išaugo. Per vasaros turizmo sezoną jis buvo stabilus.
Stipriausias smūgis suduotas paslaugų sektoriui, o žemės ūkio, statybų ir pramonės sektoriuose praėjusį mėnesį atleista mažiau žmonių.
Nedarbo lygis Ispanijoje siekia 24,63 proc. ir yra aukščiausias tarp pramoninių šalių.
