Ieškinyje teigiama, kad „Wells Fargo” daugiau nei dešimtmetį klastojo hipotekos dokumentus. Vėliau jis kreipdavosi į JAV statybos ir miestų plėtros ministeriją, kad ji padengtų dėl bankrutavusių skolininkų patirtus nuostolius.
Iš „Wells Fargo”, kuris yra didžiausias JAV hipotekos bankas ir ketvirtas didžiausias pagal valdomą turtą, reikalaujama atlyginti valstybės patirtą žalą.
Tiesa, bankas iškart išplatino pranešimą, kuriame paneigė jam metamus kaltinimus: tvirtinama, kad „Wells Fargo” visuomet veikė laikydamasis JAV įstatymų.
Tiesa, tai toli gražu nėra tiesa. Mat šiemet liepą šis bankas sudarė taikos sutartį su JAV justicijos departamentu, kuris nustatė, kad „Wells Fargo” savo klientams taikė rasinius apribojimus.
Išnagrinėję šūsnis 2004–2009 metais sudarytų sutarčių pareigūnai nustatė, kad afroamerikiečiams ir ispanakalbiams JAV piliečiams paskolos buvo teikiamos prastesnėmis sąlygomis nei baltiesiems.
Bankas, žinoma, visa tai neigė, tačiau nusprendė išsiversti be teismo proceso. „Wells Fargo” sutiko sumokėti 125 milijonus dolerių nukentėjusiesiems ir dar pažadėjo skirti 50 mln. dolerių regionams, kuriems labiausiai smogė nekilnojamojo turto krizė.
