Tai numatantį Bankų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Vidmantas Žiemelis.
Jo nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas banko bankroto atveju yra ydingas, diskriminuoja vienus kreditorius kitų kreditorių atžvilgiu subjektyviais bei teisiškai nereikšmingais pagrindais, sukuria prielaidas valstybei ir jos valdomoms ar nuo jos priklausančioms institucijoms ar subjektams įgyti pranašumą prieš kitus banko kreditorius.
„Šio įstatymo pakeitimo projektu siekiama panaikinti išskirtinių teisių valstybei ir jos institucijoms įtvirtinimą. Valstybė ir jos institucijos komerciniuose santykiuose dalyvauja vienodais pagrindais ir lygiomis teisėmis kaip ir privatūs subjektai, todėl išskirtinių teisių šiems subjektams įtvirtinimas yra ydingas.
Komerciniuose santykiuose valstybė ir jos institucijos, kaip ir kiti privatūs subjektai, turi įvertinti riziką dėl sandorių sudarymo. Tenkindama iš sudarytų komercinių sandorių kylančius reikalavimus, valstybė turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis ir galimybėmis, kaip ir bet kuris kitas kreditorius“, - sako V. Žiemelis.
Jo teigimu, banko nemokumo, taigi ir reikalavimų patenkinimo negalimumo riziką prisiima patys kreditoriai, sudarydami sutartis su ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu - banku. „Siektina, kad, bankui pritrūkus turto, iš kurio būtų galima visiškai patenkinti banko įsipareigojimus kreditoriams, visų banko kreditorių nuosavybės (reikalavimo teisių) apimtis mažėtų proporcingai“, - sako V. Žiemelis.
Pasak jo, šiuo metu Bankų įstatyme įtvirtinta banko kreditorių eilė, kuri numato, kad valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai tenkinami antrąja eile, o kiti reikalavimai, išskyrus tam tikrus specifinius, tenkinami ketvirtąja eile.
„Toks reguliavimas akivaizdžiai išskiria valstybės įmonę iš kitų kreditorių ir suteikia jai nepagrįstą pranašumą“, - mano Seimo narys V. Žiemelis.
