Didieji prekybos tinklai jau nuo rugsėjo pabaigos siūlo įvairių su Vėlinėmis susijusių prekių: įvairiausių dydžių ir kainų žvakių, jų pridegimo įtaisų, dirbtinių ir gyvų gėlių vazonėliuose, kapų tvarkymo ir priežiūros įrankių, net specialių šluosčių antkapiams valyti.
Parduotuvėse išrikiuotos dešimtys rūšių žvakių, kainuojančių nuo 33 centų iki 20 litų. Didelis ir žydinčių chrizantemų, kainuojančių nuo 2,99 iki 19,99 lito, pasirinkimas.
Nori ilgiau degančių
Prieš keletą metų žmonės labiausiai pirko pigiausias žvakes. Bet prekybininkai pernai pastebėjo, kad vis daugiau klientų teiraujasi apie žvakių degimo laiką ir renkasi kuo ilgiau degančias.
Perkamiausios ir populiariausios yra iki 32 ir iki 60 valandų degančios žvakės, nors dar pernai daugiausia parduota žvakių, kurios dega iki 4 ar 8 valandų.
Degimo laikas priklauso tiek nuo žvakės sudėties, tiek nuo orų ir vietos, kurioje ji stovės, sąlygų. Jos liepsna ilgiau neužgęsta užuovėjoje nei atviroje vietoje ar pučiant vėjui. Etiketėse paprastai pateikiamas vidutinis žvakės degimo laikas.
Geriau viena nei dešimt
Trečius metus žvakėmis prekiaujantys sutuoktiniai Kristina ir Arūnas Rinkevičiai teigia, jog vis daugiau pirkėjų renkasi didesnes žvakes.
„Geriau viena graži, kelias paras deganti didelė žvakė nei dešimt mažyčių. Vis dažniau girdžiu žmones taip sakant.
Aš ir pati ant artimųjų kapų pastatau vieną apie 40 centimetrų aukščio stiklinę žvakidę keičiamomis tūtomis. Praktiška, patogu ir pigiau nei kaskart pirkti po naują žvakidę”, – aiškino K. Rinkevičienė.
K. ir A.Rinkevičiai iš dviejų Lenkijos žvakių fabrikų atsivežtomis Vėlinių žvakėmis pradėjo prekiauti jau spalio viduryje.
Ant jų prekystalių šįmet rekordiškai daug – net 92 skirtingos rūšys parafino, lieto vaško ir vaško su aliejumi žvakių.
„Didieji prekybos centrai daugiau dėmesio skiria parduodamų žvakių gausai, o mes – didesniam pasirinkimui. Tai darome atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus”, – kalbėjo Ukmergės turgaus prekeivė.
Lenkijos žvakių gamintojai šįmet pagamino naujų – su aliejumi maišyto vaško bei daužto stiklo induose esančių žvakių. Taip pat siūloma įsigyti ir viename inde ant padėklo įtaisytas dvi žvakes, kurias skiria kryžius.
Su aliejumi lieto vaško žvakė dega beveik du kartus ilgiau nei tokio pat dydžio vaškinė.
Būna netgi elektrinių
K. ir A. Rinkevičiai šįmet pirmą kartą atsivežė ir elektrinių žvakių, kuriomis pirkėjai labai domėjosi dar pernai.
7–8 litus kainuojančios raudonos, oranžinės arba geltonos spalvos plastikinės žvakės su liepsną imituojančiu stikliniu liežuvėliu žybčioja net 30–50 dienų, jei tik kas laiku pakeičia baterijas.
Jas, kaip ir tūtas su parafino užpilu, tereikia įstatyti į kokį uždarą stiklinį indą – žvakidę.
„Tokias žvakes dažniausiai perka retai kapus aplankantys žmonės. Jiems taip patogu – lieka tik atvažiuoti ir pakeisti bateriją.
Mano nuomone, jos praverčia tik iš bėdos, nes niekada neatstos natūralios žvakės liepsnos ir jos skleidžiamos šilumos”, – kalbėjo K. Rinkevičienė.
Pasak prekybininkės, kad ir kokios būtų žvakių rinkos naujovės, pirkėjai daugiausia nuperka apie 24 valandas degančių, iki 10 centimetrų aukščio skaidraus stiklo grybuko formos indeliuose išlietų vaško žvakių. Jų iškart nuperka po 12–16.
K. Rinkevičienės tvirtinimu, visiškai nepaklausios plastikiniuose atviruose indeliuose išlietos žvakės.
„Žmonės bijo tokias pirkti dėl saugumo: mano, kad jos gali išsilydyti ar uždegti kitus kapo puošinius”, – teigė prekiautoja.
Ukmergiškių parduodamos mažos žvakės kainuoja 1,5–3,5, vidutinės – 5–8, didelės – 14–25, o brangiausios – 35–40 litų.
Daug ką nulemia orai
Prekybos tinklo „Norfa” pirkėjai labai mėgsta žvakes su dirbtinėmis gėlėmis stikliniame inde. Čia taip pat mielai perkamos ir dirbtinės gėlės.
„Šįmet nusprendėme prekiauti tik geros kokybės ir brangesnėmis dirbtinėmis gėlėmis, nes pirkėjai per Vėlines teikia pirmenybę kokybiškai ir aukštesnę kainą turinčiai prekei”, – sakė prekybos tinklo „Norfa” atstovas Darius Ryliškis.
„Norfose” galima rasti 20 rūšių dirbtinių gėlių, kurių kaina – nuo 2,59 iki 24,99 lito.
Prekybos tinklo „Maxima” atstovė Olga Malaškevičienė tvirtino, jog gėlių paklausą ir pirkėjų pasirinkimą lemia meteorologinės sąlygos.
„Pernai per Vėlines buvo gražūs orai be lietaus, todėl daugiausia pardavėme skintų ir vazoninių gėlių.
Jei šįmet tą dieną orai subjurs, bus lietinga, šalta, parduotuvėse tikrai bus paklausesnės dirbtinės gėlės”, – sakė O.Malaškevičienė.
Pasak jos, visuomet populiariausios yra baltos chrizantemos. Net 50 procentų pirkėjų renkasi būtent jas, beveik perpus mažiau – geltonas.
Reikia derinti prie antkapio
Vieno didžiausių šalyje gėlininkystės ūkių bendraturtė Violeta Olisevičienė siūlo kapus puošti vien gyvomis gėlėmis.
Mūsų klimato sąlygomis kapavietei apsodinti tinkamiausios našlaitės. Dabar pasodintos našlaitės žydės ir iškritus sniegui, spaudžiant 2–4 laipsnių šalčiui. Jos ištveria žiemą, vienos pirmųjų išskleidžia žiedus pavasarį.
Iš didžiulio būrio V.Olisevičienė rekomendavo smulkiažiedes, šliaužiančiąsias našlaites. Jos žemesnės nei paprastos, ilgai ir gausiai žydi, neištįsta ir ypač gerai peržiemoja.
Antroji kapinių gėlė po našlaičių yra iki pirmųjų stipresnių šalnų žydinčios chrizantemos. Jomis nuo seno įprasta puošti kapus.
Šios vienos gražiausių iš vėlyvųjų gėlių būna įvairiausių formų ir spalvų: stambiais žiedais, vadinamosios karališkosios, bei smulkiažiedės ir daugiažiedės.
„Chrizantemų krūmelį galima pasodinti arba palikti pastačius vazonėlyje, o skintas karališkąsias – tiesiog pamerkti. Kadangi chrizantemų vazonėliai dabar nedideli ir neaukšti, puikiai dera kapavietėje, kartais jų net nematyti po gėlių lapais ir žiedais.
Jei nusprendėte kapą papuošti vazonėliu su chrizantemomis, rinkitės kuo tankesnį jų krūmą, kad vėjas jo labai neblaškytų”, – sakė V.Olisevičienė.
Šias gėles reikėtų derinti prie antkapio spalvos ir dydžio ar prie jau pasodintų gėlių.
Gėles būtina apžiūrėti
Šalia tradicinių baltų ir geltonų chrizantemų šįmet kaip niekad daug siūloma ir kitokių jų spalvų: rausvų, alyvinių, tamsiai raudonų, citrinų, persikų, įvairių rudų ar rusvų atspalvių.
Šių metų naujovė – į vieną vazoną susodintos trijų spalvų chrizantemos. Patyrusi gėlininkė patarė prieš perkant chrizantemas atidžiai jas apžiūrėti.
Gėlių žiedeliai neturi būti visiškai išsiskleidę ar sužydėję, jie negali byrėti vos pajudinus. Prie kotelio, kur prasideda žiedas, neturėtų būti parudavę – tokios gėlės galite nesuspėti nunešti iki kapinių, nes ji jau peržydėjusi.
Rečiau lankomus kapus V.Olisevičienė siūlė apželdinti visžaliais augalais – kadagiais, eglutėmis, rutulinėmis tujomis. Taip pat tinkamos daugiametės gėlės: šilokai, šliaužiantieji flioksai, čiobreliai ar net perkūnropės.
„Amžinojo poilsio vietoje jokiu būdu nesodinkite aukštaūgių dekoratyvinių žolynų ar krūmų.
Jie gali užgožti kitus augalus ar net paminklą, jų šaknys labai plačiai išsikeroja ir trukdo ne tik toje pačioje, bet ir gretimose kapavietėse augantiems augalams”, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, kapus taip pat galima papuošti visžalių augalų kompozicijomis ar vainikėliais su gyvomis gėlėmis.
Svarbiausia – tvarka
Vienas pirmųjų Lietuvoje kapinių priežiūros įmonę įsteigęs Arturas Bormas tvirtina, kad puošdami ir tvarkydami kapus žmonės turėtų nepamiršti svarbiausio dalyko: kapavietėje turi būti švara ir tvarka,
Viskas, kas yra joje, neturėtų daryti žalos kaimynams, juolab negalima šiukšlinti svetimų kapaviečių.
„Širdžiai neįsakysi – kas kiek gali, tas tiek rūpinasi artimųjų kapais. Kaip negali žmogui nurodinėti, kokį automobilį jam pirkti, kaip namą ar butą tvarkyti, taip negali patarinėti, kaip turėtų papuošti kapus.
Kai buvau jaunesnis, kategoriškai buvau nusiteikęs prieš dirbtines gėles. Dabar jau nebe. Visai nesvarbu, kokios jos spalvos. Gal jomis išpuošdama kapą kokia močiutė visą pensiją paklojo?
Žmonės turėtų pagaliau suprasti, kad nereikia verstis per galvą ir lakstyti į kapus 3–4 kartus per savaitę. Reikia rūpintis gyvaisiais, aukoti ir aukotis jiems, o mirusiesiems reikia duoti ramybę”, – sakė A.Bormas.
Tradicijas kuria patys žmonės
Gražina Kadžytė
Etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja
„Mūsų tradicijos ir senieji lietuvių papročiai visuomet akcentuoja dvasios ir maldos pirmenybę.
Mirusiuosius reikia prisiminti, uždegti ant jų kapo žvakelę, sukalbėti maldą. Jei šito nebus, nepadės nei kalnai gėlių, nei didžiulė žvakių gausa.
Žinoma, neetiška suaugusius žmones mokyti ar jiems patarinėti, kaip turėtų papuošti artimųjų kapus per Vėlines. Juk kiekvienas turi savo protą ir gyvenimo būdą, pagal tai ir tvarkosi.
Aišku, žmonės mato, apšneka vieni kitus: vienus pagiria, o kitų pagaili.
Mūsų kapinėse dabar yra visko, įvairovė – didžiulė, tačiau tai kažkada taps paveldu. Juk tradicijas kuria patys žmonės.”