– Pirmą kartą Venecijoje apsilankiau 1978-aisiais, šventiniu laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Buvo šalta, šiugždėjo sniegas, o miesto žavesys mane užbūrė. Apsistojome viešbutyje „Daniele“, įsimylėjau jų lininę patalynę! Tai buvo stebuklingas laikas, bet nė akimirką nepagalvojau, kad kada nors čia gyvensiu...
– Kokią jūs matote Veneciją? Kokios yra jūsų mėgstamiausios vietos šiame mieste?
– Gyventi tokiame mieste – didžiulė privilegija. Tai muziejus po atviru dangumi, kiekviena gatvelė turi savo istoriją, kiekvienas kampas – istorijos dalis.
– Jūsų namai – tai žavingi XV a. rūmai Palazzo D'uodo. Kokią pačią įspūdingiausią praeities istoriją jie galėtų papasakoti?
– Visi namai, esantys prie Didžiojo kanalo, priklausė pirkliams, daugelį šimtmečių Venecija kontroliavo prekybą su Rytais, iš to uždirbdama pasakiškus turtus. Rūmų pamatai – nekorėtas akmuo iš Istrijos. Vienas tyrinėtojas iš JAV mano, kad čia gyveno kompozitorius Busenello ir kad būtent čia 1642 m. jis parašė libretą „l'Incoronazione di Poppea“, skirtą 1643-iųjų karnavalui. Vis dar mėginame sužinoti daugiau faktų apie tai, kas čia gyveno daugybę metų.
– Kodėl jūsų šeima savo namais pasirinko būtent šiuos rūmus?
– Norėjau gyventi prie Didžiojo kanalo, kad galėčiau stebėti Venecijos kasdienybę, o tuo metu, kai ieškojome, šie rūmai patys surado mus.
– Kas kūrė jūsų namų interjerą?
– Man patinka interjero dizainas, tad, žinoma, savo namų interjerą kūriau pati.
– Ar jus būtų galima pavadinti gražių daiktų kolekcininke?
– Norėčiau būti tikra kolekcininkė, nes man patinka gražūs daiktai, bet jau dabar turiu bėdų, nes perku gerokai per daug, tad turbūt geriausia apie tai garsiai nekalbėti!
– Na, o kokią grožybę įsigijote pastarąjį kartą?
– Įsigijau gražų 1940-ųjų veidrodį miegamajam kambariui. Norėčiau tokių veidrodžių turėti daugiau, jei tik rasčiau. Jis buvo pagamintas Venecijoje, „Murano“ stiklo gamykloje, ir yra labai dailus. Visi, kas užsuka į svečius, giria mano veidrodį.
– Ar namuose yra ypatinga vieta, kur praleidžiate daugiausia laiko?
– Labai mėgstu miegamąjį, kuris yra rūmų kampe, tad iš jo atsiveria vaizdas į Didįjį kanalą bei seną renesanso laikų sodą. Dar daug laiko praleidžiu balkone virš kanalo.
– Išduokite, kas buvo patys žymiausi Palazzo D'uodo svečiai?
– Pernai čia pietavo italų aktorius Franco Nero, man jis pasirodė neapsakomai žavi ir įdomi asmenybė. Bet atsakyti labai sunku, nes čia visada lankosi tiek daug įdomių žmonių ir draugų iš viso pasaulio bei daugybė klajoklių, atklystančių į Veneciją.
– Papasakokite šiek tiek apie save. Kokia būna eilinė jūsų diena?
– Nemanau, kad Venecijoje būna eilinių dienų! Čia viskas keičiasi kiekvieną akimirką!
– Tuomet atskleiskite, kas jus įkvepia kasdienybėje?
– Gyventi kiekvieną dieną, kad ir kokia ji būtų, ir mėgautis kiekviena akimirka.
– Kokia jūsų gyvenimo filosofija?
– Priimk kiekvieną dieną tokią, kokia ji yra. Vakar diena jau praėjo, o rytojus dar neatėjo.
– Ar yra žemėje kita vieta, kur norėtumėte gyventi?
– Man labai patiko visur, kur tik gyvenau: nuo Naujosios Zelandijos, Sidnėjaus, Toskanos, Paryžiaus, Londono iki Kalifornijos ar Samerseto, o dabar – ir Venecijos.
Šis tekstas publikuotas internetiniame žurnale „Lamų slėnis“ .
