Sostinės Žirmūnų gatvės 1-ojo namo gyventojai iki šiol su kartėliu prisimena, kad jų namas jau šiandien galėtų atrodyti taip pat, kaip ir Žirmūnų gatvės 3-iasis namas – pirmas daugiabutis, renovuotas Vilniuje su valdžios parama.
„Sostinė” apsilankė dviejuose identiškuose šiuose namuose esančiuose 47 kvadratinių metrų ploto butuose.
Jų gyventojai kas mėnesį „Sostinei” pateiks sąskaitas už šildymą, kad būtų galima palyginti, kas kiek sutaupo ir išleidžia.
Orlaidės – atidarytos
Renovuotame name Žirmūnų g. 3 iki šiol gyvena 76-erių Juzefa Belunskienė. Ji čia atsikraustė tuomet, kai namas buvo pastatytas – apie 1965-uosius.
Kambario termometras rodo 19 laipsnių.
Nors radiatoriai šyla, visuose kambariuose atvertos naujų plastikinių langų orlaidės. Virtuvės radiatorius šaltas.
„Man nepatinka, kai per karšta, aš dažnai praveriu orlaides ar langus arba prisuku radiatorius. Ne dėl to, kad sutaupyčiau. Tiesiog man taip labiau patinka. O virtuvė tokia maža, kad užtenka užkaisti puodą, ir čia pasidaro labai karšta. Dėl to radiatorių užsukau”, – aiškina Juzefa.
Reguliuoti radiatorius galima kiekviename kambaryje – ant jų sumontuoti termostatiniai ventiliai. Tiesa, dėl to sąskaita nebus mažesnė. Individualios apskaitos čia nėra.
Guvi pensininkė atneša nedidelį lapelį, ant kurio surašyta, kiek ji mokėjo už šildymą praėjusį šildymo sezoną. Brangiausiai – vasarį. Tuomet sąskaita už 47 kvadratinių metrų ploto butą siekė 167 litus.
„Kai gauni 700 litų pensiją ir tau nepriklauso kompensacija, net ir tokia suma yra didelė. Tačiau aš dėl to nesuku galvos, nes žinau, kad nieko negaliu pakeisti”, – paaiškina moteris.
Šildymas pabrango triskart
Žinią apie daugiabučio renovaciją namo gyventojai sutiko palankiai, nors buvo žmonių, kurie tam prieštaravo.
„Mūsų namo pirmininkė buvo labai aktyvi. Ji greitai surengė susirinkimus, surinko parašus. Ir viskas prasidėjo.
Iš pradžių keitėme namo langus, tai vyko prieš Kalėdas. Metais anksčiau, nei pradėta šiltinti fasadą”, – prisimena Juzefa.
Daugiabučio renovacija prasidėjo 2004 metų pabaigoje ir truko porą metų. Renovacijos programą parėmė Pasaulio bankas ir savivaldybė. Tuomet darbų sąmata siekė kelis milijonus litų, o gyventojams per penkiolika metų turi būti grąžinta pusė namui atnaujinti išleistos sumos.
J.Belunskienės 47 kvadratinių metrų ploto butui tai kainuoja po 10,55 lito per mėnesį už langus ir 66 litus per mėnesį už renovaciją. Mokėti liko dar maždaug 10 metų.
„Po renovacijos mums visiems davė kažkokius gudrius termometrus, liepė matuoti vidaus ir lauko temperatūrą ir duomenis užrašyti. Metus sąžiningai rašiau tuos skaičius, tačiau niekam vėliau jų neprireikė”, – moteris rankoje vartė prietaisą.
Paklausta, ar pajuto, kad po renovacijos sumažėjo sąskaitos už šildymą, moteris tik truktelėjo pečiais.
„Ar pamenate, kiek tuomet kainavo šildymas? Palyginti su dabartine kaina, vieni niekai. Manau, kad, matuojant pinigais, dabar už šildymą mokame maždaug tiek pat, kaip ir iki renovacijos”, – sakė moteris.
2005 metų pabaigoje su dideliu nerimu buvo sutikta žinia apie brangstančias dujas ir augančias šilumos kainas. Tuomet pranešta, kad „Vilniaus energija” jau nuo vasario didins šilumos kainą iki 10,58 cento už kilovatvalandę.
Šiuo metu šildymo kaina Vilniuje yra tris kartus didesnė – 30,9 cento už kilovatvalandę.
Suviliojo žadama renovacija
„Kai prieš penkerius metus nusprendėme pirkti šį butą, vienas svarbiausių motyvų buvo žadama renovacija. Tuo nesunku patikėti, kai matai renovuotą namą priešais.
Savivaldybė buvo sutvarkiusi visų namų aplinką, įrengusi vaikų žaidimų aikšteles. Šis namas vienas iš nedaugelio, prie kurio visuomet rasi vietos automobiliui. Be to, upė šalia, pėsčiųjų takai, geras susisiekimas”, – pasakojo Žirmūnų gatvės 1-ajame name įsikūrę vilniečiai Eduardas ir Inga, auginantys du mažamečius vaikus Pauliną ir Augustiną.
Inga pro virtuvės langą galėtų pamojuoti Juzefai, išėjusiai į modernų savo buto balkoną.
Net ir tai, kad namo gyventojai kiekvieną mėnesį moka po 1 litą už kvadratinį metrą kaupiamojo mokesčio, šeimos neatbaidė, kaip tik tapo dar vienu teigiamu argumentu.
Šiuo metu namo gyventojai yra sukaupę per 100 tūkstančių litų, nors mokestį moka ne visi – anot Ingos, kai kurie kaimynai apmoka tik komunalinių paslaugų dalį ir už renovaciją mokėsią tik tuomet, kai bus atlikti visi darbai.
„Nors šiame name daug pensininkų, jie tos renovacijos labai laukia. Dažnai gali išgirsti moteriškes, apie tai besišnekančias. Jos netgi tvirtai žino, jog nenorėtų, kad namas būtų renovuotas taip kaip kaimyninis – esą ten padaryta daug broko.
Tik jau penkeri metai niekas nejuda.
Mūsų bendrijos pirmininkas šiame name negyvena, todėl jam, matyt, mūsų reikalai mažai rūpi”, – kalbėjo 32 metų Inga M.
Šildymo kaina dar neslegia
Inga žurnalistus pasitiko su nė dvejų metų nesulaukusia Paulina ant rankų. Bute šilta. Netgi šilčiau nei Juzefos namuose. Kambario termometras rodo 21 laipsnį. Šiame bute jau sudėti plastikiniai langai, bėda tik ta, kad viename kambaryje pradėjo pelyti sienos.
„Nepasakyčiau, kad nėra komforto. Namuose šilta, o sąskaitos už šildymą neperžengė psichologinės ribos.
Jei šio buto šildymo sąskaita pasiektų 400 litų, tai būtų sunku suvokti. 8 litų už kvadratinį metrą kaina nėra normali.
Bet praėjusią žiemą šalčiausią mėnesį mes mokėjome 300 litų, ir tai nėra labai didelė našta šeimos biudžetui”, – kalbėjo 33 metų Eduardas M., grįžęs iš darželio su penkerių metų Augustu.
„Vilniuje šilumos tiekėjai yra monopolininkai ir jų veiklos rezultatai nepriklauso nuo paslaugų kokybės, jie neturi jokių paskatų dirbti efektyviau, piginti paslaugų. Jie vis tiek savo dalį gaus”, – dėstė vyras.
Vis dėlto jaunai keturių asmenų šeimai dviejų kambarių pusšimčio kvadratinių metrų ploto bute jau darosi ankšta.
Šeima mėgino dairytis kone dvigubai didesnio buto su autonominiu dujiniu šildymu, bet, anot Eduardo, šiuo metu butų kainos Vilniuje vis dar neadekvačios.
Skirtumai – ir laiptinėse
Praėjusį šildymo sezoną, kuris Vilniuje vadintas rekordiškai brangiu, Juzefa šilumos tiekėjams už savo 47 kvadratinių metrų ploto buto šildymą sumokėjo 551 litą. Pridėjus dar 792 litus, per metus išleistus renovacijos paskolai padengti, jos išlaidos siekia 1343 litus.
Tai vidutiniškai beveik 13 litų per mėnesį daugiau, nei šildymui praėjusį šildymo sezoną išleido nerenovuotame daugiabutyje įsikūrusi Eduardo ir Ingos šeima – 1192 litus.
Tačiau derėtų įvertinti ir kitus skirtumus. Abiejų daugiabučių laiptinės skiriasi kaip diena ir naktis. Žirmūnų g. 3 namo laiptinėse įstatytos naujos plieninės durys, kurių be rakto neatidarysi. Arba galima pasinaudoti telefonspyne.
Naujos pašto dėžutės, nė vieno užrašo ant sienų, kurios vis dar atrodo tarsi būtų nudažytos vakar.
Ir tik vienos kitos namo senbuvių baltos spalvos buto durys atskleidžia, kiek šiam namui galėtų būti metų.
Tuomet visų Žirmūnų g. 1 namo laiptinių durys atlapotos, seni dažai nusilupę, pirmuose aukštuose įsiamžino tepliotojai.
Neseniai šio daugiabučio gyventojams atėjo įspūdingos sąskaitos už siūlių remontą. Pastato fasadas taip ir atrodo – šiek tiek palopytas. Renovuoto daugiabučio gyventojams dėl siūlių sukti galvos nebereikia.
Šie daugiabučiai, stovintys šalia Šilo tilto, buvo identiški. Jie iškilo 1965 metais.
Netrukus maždaug trečdalis (tiek jų dar likę) šių namų gyventojų senbuvių galės paminėti savo būsto 50 metų jubiliejų.
